Kepenys – vienas sudėtingiausių žmogaus organų, nuo kurio priklauso visa organizmo veikla. Jos dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, gamina baltymus, kaupia energijos atsargas, šalina toksinus. Tačiau kepenys neturi skausmo receptorių, todėl daugelis kepenų ligų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.
Dėl to šios ligos dažnai diagnozuojamos per vėlai, kai gydymas tampa sudėtingas. Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesoriaus, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovo prof. Limo Kupčinsko, kepenys yra itin svarbus organas.
Jas, kaip ir širdį, turime tik vienas, o šio organo ligos gali būti labai pavojingos sveikatai ir sukelti gyvybei grėsmingas komplikacijas. Viena pavojingiausių kepenų ligų – kepenų cirozė, kai normalias kepenų ląsteles palaipsniui pakeičia randinis audinys. Tai galutinė ir sunkiausia lėtinio kepenų uždegimo stadija.
Nors Lietuvoje cirozė dažnai siejama su ilgalaikiu alkoholio vartojimu, ši grėsminga būklė gali išsivystyti ir dėl lėtinių virusinių infekcijų (hepatito B ar C), riebalinės kepenų ligos, tam tikrų vaistų toksinio poveikio ar autoimuninių procesų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl kepenų cirozės miršta daugiau kaip milijonas žmonių. Cirozė vystosi lėtai, per daugelį metų, todėl ankstyva diagnostika, tinkama mityba ir sveika gyvensena gali padėti išvengti sunkių pasekmių.
Kepenų suriebėjimas ir hepatitai – naujų laikų iššūkis
Virusiniai hepatitai, ypač B ir C, išlieka vienomis klastingiausių kepenų ligų. Hepatitas B sėkmingai kontroliuojamas skiepais, tačiau hepatitas C vis dar reikalauja ypatingo dėmesio – ši infekcija gali tyliai progresuoti dešimtmečiais, kol pasireiškia akivaizdūs kepenų pažeidimo požymiai.
„Hepatitas C atrastas tik 1989 metais, todėl daugelis žmonių užsikrėtė dar tuo metu, kai kraujo donorai nebuvo tiriami dėl šios infekcijos. Virusas galėjo patekti atliekant medicinines procedūras ar net naudojantis nepakankamai dezinfekuotais manikiūro įrankiais. Šiandien, kai turime efektyvų ir visiškai kompensuojamą gydymą, svarbiausia, kad kiekvienas užsikrėtęs žmogus būtų diagnozuotas ir gydomas“, – pabrėžia prof. L. Kupčinskas.
Lietuvos sėkmės istorija: daugiau kaip 8 tūkstančiai išgydytų pacientų
Lietuvoje hepatito C eliminacijos programa pradėta 2022 m. ir jau laikoma viena sėkmingiausių Europoje. Šeimos gydytojai ir slaugytojai patikrino daugiau kaip 80 proc. 1945–1994 m. gimusių gyventojų – tai apie 1,45 mln. žmonių. Daugiau nei 8 tūkst. užsikrėtusiųjų jau išgydyti. Daugelis jų šiandien net nebesusimąsto, kad išvengė mirtinos ligos.
Tačiau, anot medikų, iššūkių išlieka – dalis žmonių, sužinoję apie teigiamą tyrimo rezultatą, vis dar nesikreipia į specialistus. Būtent čia itin svarbus šeimos gydytojų ir slaugytojų vaidmuo.
Šeimos gydytojai ir slaugytojai – pirmoji ir svarbiausia grandis
Pirminės sveikatos priežiūros komandos – šeimos gydytojai ir slaugytojai – yra kertinė grandis, padėjusi Lietuvai pasiekti proveržį kovoje su hepatitu C. Jų dėka tūkstančiai žmonių buvo ištirti, informuoti ir nukreipti gydymui.
„Šeimos gydytojai ir slaugytojai atliko milžinišką darbą – jie ne tik inicijavo tyrimus, bet ir padėjo pacientams suprasti, kad hepatitas C šiandien yra visiškai išgydomas. Be jų aktyvumo ir motyvacijos tokios pažangos nebūtume pasiekę“, – sako LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos gydytojas, LSMU Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas.
„Mūsų tikslas dabar – užbaigti pradėtą darbą: peržiūrėti visus teigiamus atvejus, pakviesti tuos, kurie dar neatvyko, ir įsitikinti, kad nė vienas pacientas neliko už patikros ir tinkamo gydymo ribų. Kiekvienas kvietimas gali reikšti išgelbėtą gyvybę“, – pabrėžia doc. G. Urbonas.
Žvilgsnis į ateitį – kepenų sveikatos kultūra
Lietuvos medikai ir sveikatos politiką formuojantys specialistai toliau siekia Pasaulio sveikatos organizacijos tikslo – iki 2030 m. visiškai eliminuoti hepatito C virusą. Ši patirtis tapo pavyzdžiu kitoms šalims, kaip sistemingas šeimos gydytojų, slaugytojų ir specialistų – gastroenterologų, infektologų – bendradarbiavimas gali virsti itin sėkmingu projektu. Tačiau, anot specialistų, svarbiausia, kad kepenų sveikata taptų kasdienio rūpesčio dalimi.
„Tyrimai, susiję su kepenų sveikata, turėtų būti tokie pat įprasti kaip kraujospūdžio matavimas. Tik taip galėsime laiku pastebėti ne tik hepatitą, bet ir riebalinę kepenų ligą, cirozės pradžią ar kitus sutrikimus. Kiekvienas iš mūsų gali padaryti daug, kad kepenys išliktų sveikos – pakanka tik vieno vizito pas gydytoją“, – sako prof. L. Kupčinskas.
