Burokai – vienos iš paprasčiausių ir pigiausių daržovių, tačiau jų nauda sveikatai gali nustebinti. Juose gausu vitaminų, mineralų ir stiprių antioksidantų, kurie padeda organizmui natūraliai valytis, palaikyti gerą virškinimą ir rūpintis širdies bei kraujagyslių sistema. Reguliariai valgomi burokai gali tapti svarbia kasdienio raciono dalimi, ypač tada, kai norisi daugiau energijos ir lengvumo.
Burokas – tai neįmantri, bet itin vertinga daržovė. Ryškiai raudonoje šakniavaisyje gausu vitamino C, B grupės vitaminų, folio rūgšties, taip pat kalio, magnio ir geležies. Juose esantys stiprūs antioksidantai padeda saugoti ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Toks derinys padeda palaikyti natūralius organizmo detoksikacijos procesus, virškinimą ir kraujotaką, jei burokai įtraukiami į įvairią, subalansuotą mitybą.
Burokai padeda organizmui valytis
Organizmas turi savo natūralius apsivalymo mechanizmus, o mitybos užduotis – juos palaikyti. Burokai tai daro keliais lygmenimis. Juose yra antioksidantų – betalainų ir antocianinų, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą. Tai procesas, spartinantis ląstelių senėjimą ir prisidedantis prie daugelio ligų išsivystymo. Kuo mažiau laisvųjų radikalų cirkuliuoja organizme, tuo lengviau palaikomi natūralūs apsaugos ir atsinaujinimo procesai.
Kita svarbi sudedamoji dalis – skaidulos. Jos veikia tarsi šluotelė žarnyne: suriša dalį toksinų ir maisto likučių bei padeda greičiau juos pašalinti. Taip palengvinamas kepenų darbas ir palaikoma jų kasdienė veikla. Reguliariai valgomi burokai – tarkuoti salotose, kepti gabalėliais ar dedami į sriubas – padeda sparčiau pašalinti tai, ko organizmui nebereikia.
Ypatingo dėmesio vertas ir burokų raugas. Jo gamyboje vyksta fermentacija, todėl be pačių daržovių maistinių medžiagų gaunama ir pieno rūgšties bakterijų gaminamų junginių. Toks gėrimas gali būti naudingas ligos nualintam organizmui, padėti papildyti mineralų atsargas, palaikyti kraują esant polinkiui į mažakraujystę, taip pat palankiai veikti smegenis ir žarnyną. Be to, raugas skatina detoksikacijos procesus ir neretai pasitelkiamas po gausesnio, ne tokio sveiko maisto periodo.
Burokai gerina virškinimą
Jei svarbi rami pilvo savijauta ir reguliarus tuštinimasis, burokai gali būti puikus sąjungininkas. Juose daug tirpių ir netirpių skaidulų, kurios padidina žarnyno turinio tūrį ir švelniai skatina žarnyno peristaltiką. Taip maistas žarnynu juda lengviau, mažėja vidurių užkietėjimo ir sunkumo jausmo po valgio rizika.
Burokų skaidulos taip pat maitina gerąsias žarnyno bakterijas. Šios, „pavaišintos“ tinkamu maistu, gamina naudingas medžiagas, tarp jų – trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios padeda atsinaujinti žarnyno gleivinei, veikia bendrą medžiagų apykaitą ir stiprina imuninę sistemą. Vis geriau suprantamas ryšys: kuo sveikesnis žarnynas, tuo geresnė bendra organizmo būklė ir savijauta. Burokų įtraukimas į racioną – paprastas būdas paremti šį „mikrobiotinį“ ekosistemą.
Čia ypač tinka ir burokų raugas – nedidelė jo porcija, išgeriama reguliariai, pavyzdžiui, rytais, švelniai sužadina virškinamojo trakto veiklą ir gali padėti normalizuoti tuštinimosi ritmą. Burokų sultys, ypač sumaišytos su kitomis daržovėmis ir vaisiais, suteikia organizmui daugiau skysčių ir augalinių junginių, palankiai veikiančių žarnyną, tačiau dėl natūralaus cukraus kiekio jas verčiau laikyti priedu, o ne pagrindiniu dienos gėrimu.
Burokai stiprina širdį ir kraujotaką
Apie raudonuosius burokus dažnai kalbama kaip apie „geros kraujo“ daržovę, ir tam yra pagrindo. Juose gausu folio rūgšties, dalyvaujančios raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, taip pat yra geležies, kalio ir magnio – mineralų, svarbių širdies veiklai ir kraujospūdžiui. Nors geležis iš burokų pasisavinama prasčiau nei iš gyvūninės kilmės produktų, tinkamai derinama su kitais maisto šaltiniais ji vis tiek gali padėti organizmui, linkusiam į mažakraujystę.
Dar svarbesni širdžiai – burokuose esantys nitratai. Organizme jie virsta azoto oksidu, kuris plečia kraujagysles ir palengvina kraujo tekėjimą. Tai gali padėti mažinti arterinį kraujospūdį ir mažinti širdies bei kraujagyslių ligų, tokių kaip infarktas ar insultas, riziką. Nitratai taip pat gerina fizinį pajėgumą, todėl burokų sultys neretai pasirenkamos prieš fizinį krūvį.
Burokuose esantys antioksidantai saugo kraujagyslių sieneles nuo laisvųjų radikalų žalos. Taip išlaikomas jų elastingumas ir, netiesiogiai, gerinama kraujotaka. Todėl burokai dažnai minimi tarp daržovių, padedančių rūpintis širdies sveikata – ypač tada, kai jie pakeičia mažiau palankius priedus lėkštėje, pavyzdžiui, riebius, sunkius padažus.
Kaip geriausia valgyti burokus?
Naudingiausia įtraukti burokus į mitybą įvairiomis formomis. Jie puikiai tinka: žali – tarkuoti į salotas, virti ar troškinti – kaip garnyras, kepti – ketvirčiais ar skiltelėmis prie pagrindinio patiekalo, sriubose ir kremuose – pavyzdžiui, burokėlių sriuboje ar ryškios spalvos daržovių tyre, salotose – derinant su sūriais, riešutais, žalumynais, retkarčiais – sulčių ar raugo pavidalu.
Tokiu būdu burokai kasdien padeda palaikyti normalią kraujotakos sistemos veiklą, nereikalaujant drastiškai keisti viso valgiaraščio.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad, nors burokai yra labai naudingi, jie netinka visiems ir ne bet kokiais kiekiais. Dėl didesnio natūralaus cukraus ir oksalo rūgšties kiekio cukriniu diabetu ar inkstų ligomis sergantys žmonės turėtų individualiai pasitarti su gydytoju ar dietologu dėl saugaus kiečio. Esant jau diagnozuotoms širdies ir kraujagyslių ligoms, burokai gali būti tik naudingas priedas prie gydytojo paskirtų rekomendacijų, bet jokiu būdu ne jų pakaitalas.
