Perkant naują televizorių 2026 metais vis dažniau tenka susidurti su terminais HDR10, HDR10+ ir Dolby Vision. Tai nėra vien tik reklaminiai užrašai ant dėžės – tai skirtingi HDR (High Dynamic Range) standartai, tiesiogiai veikiantys vaizdo kokybę. Nors pavadinimai panašūs, šie formatai veikia skirtingai, o skirtumai aiškiai matomi realaus žiūrėjimo metu.
Pagrindinis HDR formatų skirtumas – metaduomenų naudojimas, kurie valdo ryškumą ir spalvas. HDR10 naudoja statinius metaduomenis: vienas nustatymų rinkinys taikomas visam filmui ar serialo serijai. Tuo tarpu HDR10+ ir Dolby Vision naudoja dinaminius metaduomenis, leidžiančius televizoriui koreguoti vaizdą scena po scenos.
Paprastai tariant, HDR10 – tai „vienas nustatymas visam turiniui“, o HDR10+ ir Dolby Vision vaizdą pritaiko realiuoju laiku pagal konkrečią sceną ar net atskirus kadrus.
HDR10+ ir HDR10 skirtumai
Šiandien HDR10 laikomas pagrindiniu HDR standartu. Jį palaiko beveik visi šiuolaikiniai televizoriai, ir tai vis dar yra plačiausiai paplitęs HDR turinio perdavimo formatas. Tačiau dėl statinių metaduomenų vaizdo kokybė HDR10 režimu stipriai priklauso nuo konkretaus televizoriaus galimybių. Labai šviesiose ar labai tamsiose scenose kontrastas gali būti mažesnis, o detalės – prarandamos.
Televizoriai, palaikantys tik HDR10, šiandien sutinkami vis rečiau. Dažniausiai tai biudžetiniai modeliai, tokie kaip TCL T7 ar Sony Bravia 2. Net ir brangūs OLED modeliai, pavyzdžiui, LG OLED evo C4, oficialiai nurodo HDR10 palaikymą. Vis dėlto dauguma naujų televizorių siūlo ir pažangesnius HDR formatus.
HDR10+ atsirado 2017 metais kaip išplėstas HDR10 variantas ir gavo dinaminį vaizdo apdorojimą. Šis formatas leidžia geriau išsaugoti detales šviesiose ir tamsiose vietose, o vaizdas išlieka tolygesnis ir subalansuotas viso turinio metu.
Kaip ir HDR10, HDR10+ apsiriboja 10 bitų spalvų gyliu. Tai reiškia mažesnį spalvų atspalvių skaičių ir mažiau galimybių itin tiksliai koreguoti vaizdą, lyginant su Dolby Vision. HDR10+ plačiai naudojamas „Samsung“ televizoriuose ir palaikomas daugelyje didžiųjų srautinio turinio platformų.
Dolby Vision ir HDR10+ palyginimas
Dolby Vision laikomas technologiškai pažangiausiu HDR formatu. Jis taip pat naudoja dinaminius metaduomenis, tačiau palaiko iki 12 bitų spalvų gylį ir didesnį maksimalų ryškumą. Dėl to turinio kūrėjai gauna daugiau kontrolės, o vaizdas gali būti dar tikslesnis ir detalesnis, ypač aukštos kokybės OLED ir Mini-LED ekranuose.
Šį formatą palaiko dauguma srautinio turinio platformų, jis naudojamas daugelyje LG, „Sony“ ir kitų gamintojų televizorių. Išimtis – „Samsung“, kuri vietoj Dolby Vision pasirinko remtis HDR10+ standartu.
Teorijoje Dolby Vision lenkia HDR10+ dėl 12 bitų spalvų gylio ir platesnių vaizdo apdorojimo galimybių. Tačiau realiomis sąlygomis skirtumai tarp Dolby Vision ir HDR10+ dažnai yra minimalūs ir labiausiai pastebimi tik aukščiausios klasės televizoriuose.
Kokį HDR formatą rinktis 2026 metais?
Praktiškai visi per pastaruosius dešimt metų išleisti televizoriai palaiko HDR10. Tačiau siekiant geriausios įmanomos vaizdo kokybės, verta rinktis modelius, kurie palaiko dinaminio HDR formatus – HDR10+ ir (arba) Dolby Vision.
Ekspertų vertinimu, optimalus pasirinkimas 2026 metais – televizorius, galintis atkurti ir HDR10+, ir Dolby Vision. Taip užtikrinamas maksimalus suderinamumas su įvairiais šaltiniais ir platformomis, o žiūrovas gauna geriausią galimą HDR vaizdą nepriklausomai nuo turinio tiekėjo.
2025 metų pabaigoje „Dolby“ pristatė naujos kartos standartą Dolby Vision 2. Teigiama, kad ši technologija užtikrina dar ryškesnius šviesos akcentus, geresnį kontrastą, sklandesnį judesio atkūrimą ir dar realesnę vaizdo kokybę. Pirmuoju gamintoju, įdiegusiu šį standartą, taps „Hisense“, tačiau tiksli masinės plėtros pradžios data kol kas nėra žinoma.
