Rumunijos gynybos štabo vadovas generolas Gheorghiță Vlad pabrėžė, kad šie sprendimai skirti pagerinti nacionalinių šarvuotųjų pajėgų kokybę ir smogiamąją galią. Pasak jo, Jungtinės Valstijos sutiko išlaikyti tokį patį savo pajėgų skaičių šalyje, bet kartu pagerinti dislokuotų vienetų kokybę ir efektyvumą.
Ši kryptis suderinta su NATO Sąjungininkų pajėgų vyriausiuoju vadu Europoje (SACEUR), kuris lankėsi Rumunijoje ir patvirtino, kad veiksmai atitinka regioninius Aljanso gynybos planus.
2025 m. spalį Jungtinės Valstijos paskelbė mažinančios savo karinį buvimą Rumunijoje ir išvedančios vieną batalioną iš rotacinės brigados, priskirtos NATO rytiniam flangui. Vis dėlto šalyje liko apie 1000 JAV karių. Bendra Rumunijoje dislokuotų JAV ir kitų Europos šalių karių suma siekia maždaug 3500, kas aiškiai parodo nuolatinį NATO įsitraukimą užtikrinant regiono saugumą.
Didžiausios NATO artilerijos pratybos Europoje
Vienas svarbiausių dabartinio JAV pajėgų dislokavimo Rumunijoje elementų – tai rekordinio masto NATO artilerijos pratybos Europoje „Dynamic Front 26“. Jos prasidėjo 2026 m. sausio 26 d. ir tęsis iki vasario 13 d. Pratybos, organizuojamos Jungtinių daugianacionalinių pajėgų vadavietės pietryčiuose bendradarbiaujant su 56-ąja daugiadomenę vadaviete (56th Multidomain Command), yra skirtos išbandyti regioninius NATO gynybos planus.
Didžiausias dėmesys skiriamas sklandžiai sausumos, oro, jūrų, kibernetinių ir kosminių pajėgumų sąveikai. Pratybose dalyvauja JAV, Rumunijos, Lenkijos ir Prancūzijos vienetai. Veiksmai apima sinchronizuotus šaudymus keliose sąjungininkų valstybėse, o pagrindinis veiksmų centras yra Cincu poligonas Rumunijoje.
„Abrams“ tankų transportavimas tiesiogiai susijęs su šiomis pratybomis. Tankai skirti didinti JAV ir Rumunijos pajėgų sąveikumą, tikrinti bendras operacines procedūras ir demonstruoti Aljanso gebėjimą sparčiai permetti dideles karines pajėgas rytiniame flange.
JAV siunčia į Rumuniją M1A2 „Abrams“
Šis JAV pajėgų sustiprinimas vyksta Rumunijai įgyvendinant ambicingus ginkluotųjų pajėgų modernizavimo planus. 2023 m. Bukareštas pasirašė sutartį dėl 54 M1A2 „Abrams“ SEPv3 tankų pirkimo iš JAV armijos rezervų, kurių bendra vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Įrangos pristatymas planuojamas iki 2028 m.
2025 m. spalį Rumunijos gynybos ministerija kreipėsi į parlamentą, prašydama patvirtinti kitą programos etapą – papildomų 216 „Abrams“ tankų ir 76 paramos mašinų įsigijimą. Šio etapo vertė siekia apie 7,6 mlrd. JAV dolerių (be mokesčių). Tokiu būdu Rumunija siekia sukurti modernią, NATO standartus atitinkančią šarvuotąją kumštį.
Rumunija jau devynerius metus iš eilės atitinka NATO tikslą gynybai skirti bent 2 proc. BVP. Šie sprendimai tiesiogiai susiję su besitęsiančiu Rusijos karu prieš Ukrainą, su kuria Rumunija turi 600 kilometrų ilgio sieną. Šalis ne kartą griežtai kritikavo Maskvos agresiją ir patyrė incidentų, kai Rusijos dronai pažeidė Rumunijos oro erdvę. Visa tai pastūmėjo Bukareštą ir NATO dar labiau stiprinti rytinį Aljanso flangą.
