Tęsiantis viešai diskusijai dėl sprendimo panaikinti tiesioginį skrydį tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, kuris grindžiamas aviakompanijos nurodomu maršruto nerentabilumu ir patiriamais nuostoliais, „British Chamber of Commerce in Lithuania“ (BCCL) pateikia konkrečius pavyzdžius ir skaičius.
Jie rodo, kiek nuo šios krypties priklauso Didžiosios Britanijos investuotojai Lietuvoje, Lietuvos įmonės, vystančios veiklą Didžiojoje Britanijoje, taip pat bendrovės, naudojusios šį oro uostą jungiamiesiems skrydžiams. 2025 m. šiuo maršrutu skridusių lėktuvų užpildymas siekė 67,61 %.
Didžioji Britanija yra viena pagrindinių Lietuvos verslo partnerių. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. sausio–lapkričio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Didžiąją Britaniją sudarė 5,4 % viso eksporto ir viršijo 1,2 mlrd. eurų.
„Inovacijų agentūros“ 2025 m. pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad būtent Didžioji Britanija buvo sparčiausiai augusi Lietuvos eksporto rinka. Palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, eksportas išaugo 141,6 mln. eurų, arba 24,5 %.
„Nelogiska vertinti skrydžio krypties naudą valstybei per itin siaurą aviakompanijos pelningumo, o ne ekonominės naudos šaliai prizmę. Nors šie skaičiai yra labai iškalbingi, juos, matyt, sunku suvokti, kol nepamatai, kurias konkrečias įmones tai paliečia. Todėl ėmėmės iniciatyvos surinkti Lietuvoje gerai žinomų įmonių pavyzdžius, kad aiškiau parodytume problemos mastą, panaikinus šį maršrutą.
Pakanka suskaičiuoti vos kelių šių įmonių sumokėtus mokesčius į Lietuvos biudžetą ir jų sukurtas darbo vietas, aptarnaujant Didžiosios Britanijos ar kitų užsienio rinkų klientus, kad suprastume: Lietuvos ekonomikai šis iš valstybės biudžeto dalinai remtas maršrutas atsipirko keleriopai“, – sako BCCL valdybos pirmininkė Neringa Petrauskaitė.
„Šiandienos naujienų kontekste, kai žiniasklaidoje ką tik paskelbta, jog į Lietuvą žengia Londone įsikūrusi viena pasaulinių mokėjimo paslaugų lyderių – „Checkout.com“, sprendimas atsisakyti skrydžių jungties su Londono Sičiu skamba itin ironiškai“, – teigia BCCL direktorė Dovilė Vyčinė.
Įmonių pavyzdžiai parodo, kurią Lietuvos ekonomikos šaką kertame
„Įvardysiu vos keletą pavyzdžių“, – sako D. Vyčinė.
„Vienas tokių – „Johnson Matthey“, Didžiosios Britanijos tarptautinė specializuotų cheminių medžiagų ir tvarių technologijų įmonė, pasaulinė lyderė savo segmente, įtraukta į FTSE 250 indeksą. Lietuvoje ji turi padalinį „Johnson Matthey Global Business Services Lithuania“ UAB, kuriame šiuo metu Vilniuje dirba daugiau nei 250 darbuotojų, nors vos prieš dvejus metus jų buvo tik apie 50. Pernai bendrovė Lietuvai sumokėjo daugiau kaip 3 mln. eurų mokesčių. Grupės darbuotojai maršrutu Vilnius–Londono Sitis ir atgal skrido 382 kartus. Pasak įmonės vadovo, šiemet organizacija planavo panašų ar dar didesnį skrydžių skaičių.“
„Šis skrydis svarbus ir sėkmingiems Lietuvos startuoliams, tokiems kaip „Vinted“, „TransferGo“, „Omnisend“, „Brite“ ir daugeliui kitų“, – tęsia ji.
Lietuvos „fintech“ startuolis „TransferGo“, turintis būstines tiek Londone, tiek Lietuvoje, pernai šia kryptimi skrido apie 100 kartų. Įmonėje Lietuvoje šiuo metu dirba apie 60 darbuotojų. Pernai „TransferGo“ sumokėjo Lietuvai daugiau nei 800 tūkst. eurų mokesčių.
„Nuo šio maršruto priklauso ir Lietuvos kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, „Ignitis Renewables“ pernai minėtu reisu skrido 176 kartus, o lietuvių vystomo tarptautinio „Northway“ privačių medicinos centrų tinklo darbuotojai – daugiau nei 40 kartų.“
„Tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Londono Sičio – tai ne patogumas, o strateginė jungtis. Verslui laikas šiandien yra svarbiausia valiuta: galimybė ryte būti Vilniuje, o tą pačią dieną – Londono finansų centre reiškia greitesnius sprendimus, tvirtesnes partnerystes ir didesnį pasitikėjimą rinka. Vystydama „Northway“ medicinos centrų verslą Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje ir JAV, labai aiškiai matau, kad tiesioginis ryšys su Londonu stiprina ne tik atskirus verslus, bet ir visos mūsų šalies konkurencingumą“, – sako „Northway“ įkūrėja Diana Bumelytė.
„Galiu tik pratęsti ir atkreipti dėmesį, kad absoliuti dauguma iš šimto didžiausių įmonių Lietuvoje ir didžiausių mokesčių mokėtojų veikia tarptautinėje rinkoje. Reikšminga jų dalis turi vienokių ar kitokių interesų Didžiojoje Britanijoje. Tad kyla retorinis klausimas – ar iš tiesų suvokiame, kokią Lietuvos ekonomikos šaką kertame, naikindami šį skrydžio maršrutą?“ – klausia BCCL valdybos pirmininkė.
„Tai reiškia, kad vien šios kelios mano paminėtos įmonės pernai beveik 7 kartus pilnai užpildė maršrutu Vilnius–Londono Sitis skraidžiusį 106 vietų „Embraer“ lėktuvą. Vien trys iš jų, sėkmingai vystydamos verslą mūsų šalyje, pernai kartu sumokėjo į Lietuvos biudžetą daugiau nei 6 mln. eurų“, – komentuoja asociacijos vadovė D. Vyčinė.
„Tai tik pirmieji mūsų gauti skaičiai. Šią informaciją ir toliau renkame, tikėdamiesi, kad surinkti duomenys padės geriau suvokti problemos rimtį ir taps konstruktyvaus dialogo, ieškant alternatyvių sprendimų, pradžia“, – pažymi N. Petrauskaitė.
Platus palaikymas iš verslo bendruomenės
Dėl būtinybės išlaikyti šią kryptį viešai pasisakė daugybė verslo asociacijų, įskaitant Lietuvos verslo konfederaciją (LVK), „Investors’ Forum“, „Unicorns Lithuania“, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė ir daugybė pavienių organizacijų. Jos savo poziciją išreiškė socialiniuose tinkluose arba prisijungdamos prie „British Chamber of Commerce in Lithuania“ inicijuoto viešo manifesto.
Apie sprendimą panaikinti tiesioginį skrydžio maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio sausio 12 d. paskelbė Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Lenkijos oro bendrovė „LOT Polish Airlines“. 2024 m. šis maršrutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos sprendimu buvo įvardytas kaip vienas iš strateginių, todėl Susisiekimo ministerija iš valstybės biudžeto skyrė lėšų šio skrydžio užtikrinimui.
