Aplinkos ministerija pateikė Baltarusijai oficialią Lietuvos poziciją, išreikšdama pageidavimą dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese. Šis procesas susijęs su Baltarusijoje planuojama radioaktyviųjų atliekų šalinimo ir laikinojo saugojimo aikštelės statyba.
Apie ketinimą vykdyti šią ūkinę veiklą Baltarusija Lietuvą informavo 2025 metų gruodį, vadovaudamasi Espo konvencijos nuostatomis. Kaip galimos projekto įgyvendinimo vietos nurodomos Gardino, Gomelio ir Mogiliovo sritys.
Planuojamai veiklai numatomas maždaug vieno kvadratinio kilometro plotas. Projektą ketinama įgyvendinti etapais: statybos darbus planuojama vykdyti 2028–2030 metais, o eksploatacijos pradžia numatyta 2030 metais.
Numatoma, kad aikštelė veiks apie 100 metų. Galutinį sprendimą dėl šios ūkinės veiklos galimybių Baltarusija planuoja priimti dar šiais metais.
Aplinkos ministerija Baltarusijos institucijoms pateikė apibendrintas Lietuvos valstybės institucijų ir visuomenės pastabas. Jose akcentuojama, kad pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo programoje trūksta esminės informacijos apie planuojamų objektų techninius sprendinius.
Taip pat pasigendama aiškių duomenų apie radioaktyviųjų atliekų rūšis ir kiekius, jų tvarkymo technologijas bei ilgalaikio saugojimo ir šalinimo saugos pagrindimą. Lietuvos pusė pabrėžė, kad šie aspektai yra būtini objektyviam poveikio vertinimui.
Pažymėta, jog poveikio aplinkai vertinime turi būti išsamiai nagrinėjamas ne tik įprastinės eksploatacijos, bet ir galimų avarinių situacijų poveikis aplinkai bei gyventojų sveikatai. Tai apima ir galimą poveikį kaimyninėms valstybėms.
Lietuva taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę aiškiai pagrįsti planuojamų aikštelės vietų parinkimo kriterijus. Vertinime turi būti įvertintas atstumas iki Lietuvos sienos, tarpvalstybiniai paviršiniai ir požeminiai vandens telkiniai bei gyventojų pasiskirstymas.
Be to, akcentuota, kad būtina įvertinti galimą radionuklidų pernašą oru ir vandeniu. Poveikio vertinime turi būti nagrinėjami įvairūs radionuklidų sklaidos scenarijai ir visi galimi apšvitos keliai, neapsiribojant vien geriamojo vandens naudojimu.
Atsakyme pabrėžta, jog tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas turi atitikti tarptautinius branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimus bei gerąją praktiką. Galimas poveikis aplinkai negali būti laikomas vien lokaliu, nepateikus išsamių skaičiavimų ir modeliavimo rezultatų.
Taip pat atkreiptas dėmesys į būtinybę numatyti tarpvalstybinę aplinkos stebėseną ir nuolatinį informacijos apsikeitimą su kaimyninėmis valstybėmis, siekiant užtikrinti skaidrumą ir savalaikį reagavimą.
Aplinkos ministerija kartu su kitomis institucijomis dalyvaus tolesniame tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese. Siekiama, kad galimos Baltarusijoje planuojamos veiklos rizikos būtų įvertintos išsamiai, o Lietuvos aplinkos ir gyventojų saugos interesai – tinkamai atstovaujami.
Gavusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, Aplinkos ministerija apie ją informuos visuomenę ir kitas atsakingas institucijas.
