Ši žiema pateikė itin atšiaurią staigmeną: pirmadienio rytą dalyje Lietuvos temperatūra nukrito net iki –34 °C, o dėl ekstremalių oro sąlygų tūkstančiai gyventojų liko be elektros.
Savaitės pradžioje Lietuvą sukaustė rekordiniai šalčiai – kai kuriose vietovėse termometro stulpelis nukrito iki minus 34 laipsnių. Tuo pačiu metu keli tūkstančiai gyventojų liko be elektros, kai dalį šalies elektros tinklų paveikė šalčio sukeltos linijų deformacijos. Kaip informavo ESO atstovė Rasa Juodkienė, sutrikimų šalinimo darbai vyksta, tačiau kai kuriems klientams elektros tiekimas vis dar nėra atstatytas.
Dingus elektrai žiemą, nebeveikia ne tik apšvietimas ar buitiniai prietaisai – dažniausiai sustoja ir šildymo sistemos, jeigu jos priklausomos nuo elektros energijos. Tokia situacija tampa grėsme ne tik gyventojų patogumui, bet ir sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kaip elgtis praktiškai ir atsakingai, kol elektros tiekimas bus atkurtas.
Pirmiausia – įvertinkite padėtį
Dingus elektrai, patikrinkite, ar tai lokalus gedimas jūsų namuose, ar platesnio masto elektros tiekimo nutrūkimas. Pažiūrėkite, ar elektra yra pas kaimynus, praneškite apie gedimą ESO telefonu arba internetu, jei turite ryšį. ESO dažnai fiksuoja sutrikimus automatiškai per išmaniąją apskaitą, tačiau gyventojų informacija padeda tiksliau nustatyti pažeistas vietas.
Sumažinkite šilumos nuostolius
Jeigu jūsų šildymo sistema veikia tik su elektra, šiluma patalpose labai greitai ims mažėti. Svarbiausias žingsnis – izoliuoti šilumą:
- Užsandarinkite langus ir duris, naudodami rankšluosčius, antklodes, kilimėlius ar net lipnią juostą.
- Uždenkite langus sunkesnėmis užuolaidomis arba antklodėmis.
- Rinkitės vieną kambarį, kuriame praleisite didžiąją dalį laiko. Geriausia, kad tai būtų maža patalpa be daug langų. Izoliuokite ją nuo likusio būsto, uždarykite duris.
Pasirūpinkite šiluma kūnui
Temperatūrai krentant, svarbu apsisaugoti nuo kūno atvėsimo:
- Apsirenkite keliais sluoksniais, pirmenybę teikite vilnai ar termo medžiagoms.
- Mūvėkite kojines, kepurę, naudokite pirštines – net esant patalpoje.
- Judėkite: net nedideli fiziniai pratimai suaktyvina kraujotaką ir padeda išlikti šiltai. Saugokitės per didelio prakaitavimo, nes tai gali sukelti atvėsimą.
Apšvietimas ir ryšys
- Laikykite paruoštas žvakes, žibintuvėlius su atsarginėmis baterijomis ar įkraunamus LED apšvietimo šaltinius.
- Taupykite telefono bateriją – išjunkite nereikalingas funkcijas, pereikite į energijos taupymo režimą.
- Jei turite nešiojamą įkroviklį (powerbank), naudokite tik būtiniems skambučiams ar informacijos tikrinimui.
Vanduo ir maistas
- Patikrinkite, ar jūsų vandens tiekimas priklauso nuo elektros (pvz., jei turite šulinį su elektriniu siurbliu).
- Laikykite nedidelį kiekį geriamojo vandens atsargai – bent keletą litrų vienam žmogui per dieną.
- Jei turite dujinę viryklę, pasirūpinkite saugiu naudojimu – uždegimui naudokite degtukus ar žiebtuvėlį, o patalpą vėdinkite.
- Rinkitės lengvai paruošiamą maistą, kurio nereikia šildyti arba kuris gali būti šildomas minimaliai.
Sekite naujausią informaciją
ESO informuoja, kad labiausiai paveikti regionai yra Kauno, Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskritys. Mažiausiai sutrikimų – Klaipėdos regione, kur temperatūra buvo švelnesnė. Specialistai dirba visą parą, siekdami atkurti tiekimą. Kol kas situacija gerėja, tačiau nenumatytų trikdžių vis dar gali kilti.
Sekite oficialius šaltinius, tokius kaip ESO, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ar savivaldybių pranešimai. Jeigu turite artimųjų, kurie gali būti pažeidžiamesni (vyresnio amžiaus žmonės, vieni gyvenantys), pasidomėkite, ar jiems nereikia pagalbos.
7. Pasiruoškite ateičiai
Nors šaltis šią savaitę pamažu trauksis, šis įvykis primena apie būtinybę turėti bazinį pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Tai gali būti:
- Šiltų drabužių ir antklodžių atsargos.
- Nepriklausomas šildymo šaltinis (pvz., dujinis šildytuvas su ventiliacija).
- Atsarginiai maisto ir vandens rezervai.
- Įkraunami apšvietimo šaltiniai ir akumuliatoriai.
- Planas, kaip elgtis dingus elektrai ilgesniam laikui.
Netikėtas elektros dingimas žiemos metu gali tapti rimtu išbandymu, ypač jei tam nepasiruošta. Tačiau laikydamiesi šių principų, galite sumažinti rizikas ir užtikrinti saugumą sau bei savo artimiesiems. Tinkamas pasirengimas – tai ne panika, o atsakingas požiūris į realybę, kuri vis dažniau primena, kad gamta turi paskutinį žodį.
