Viešumoje dažnai kalbama apie politines aferas kaip apie uždarą pasaulį, kuriame sukasi tik politikai ir valdininkai. Tačiau naujausi teismų sprendimai rodo, kad realybė yra gerokai sudėtingesnė. Į neteisėtas schemas neretai įtraukiami ir paprasti gyventojai, patys to net nesuprasdami.
Degalinių kasose vykę veiksmai atskleidžia, kaip kasdieniai įpročiai gali tapti nusikaltimų grandinės dalimi. Žmonės pila degalus, atsiskaito kortelėmis ir dažnai nesusimąsto, kas nutinka jų kvitams. Tuo metu šie dokumentai vėliau gali būti panaudojami visai kitais tikslais.
Ši istorija kelia nepatogų klausimą apie atsakomybės ribas. Ar gyventojai tikrai lieka nuošalyje, kai jų vardu ar jų pirkimų pagrindu kuriami fiktyvūs dokumentai. Teismų bylos rodo, kad riba tarp stebėtojo ir dalyvio kartais tampa itin neryški.
Kaip veikė degalų kvitų klastojimo schema?
Marijampolės apylinkės teismas skyrė trijų tūkstančių eurų baudą degalinės operatoriui, kuris klastojo degalų pirkimo kvitus savivaldybės tarybos narės naudai. Nustatyta, kad dokumentai buvo klastojami ilgą laiką, apimant net kelerius metus. Tai nebuvo pavienis ar atsitiktinis veiksmas.
Teismo sprendime nurodyta, kad 2019–2023 metais degalinėje dirbęs operatorius suklastojo 17 degalų pirkimo kvitų. Šie kvitai vėliau buvo pateikti savivaldybės administracijai kaip pagrindas kompensacijoms gauti. Dokumentuose buvo nurodyta, kad kurą neva pirko tarybos narė, nors realybėje tai darė kiti asmenys.
Svarbu tai, kad kai kurios savivaldybės jau buvo nustačiusios reikalavimą teikti tik vardinius degalų kvitus. Vis dėlto ši tvarka tapo ne kliūtimi, o nauju įrankiu manipuliacijoms. Degalinių operatoriai svetimuose čekiuose atspausdindavo konkrečių politikų duomenis.
Gyventojai aferose dalyvavo patys to nežinodami
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai buvo apklausti degalinėje nuolat kurą perkantys vairuotojai. Jie teigė, kad dažniausiai net neima kasos kvitų. Dalis jų manė, kad po atsiskaitymo čekiai tiesiog išmetami. Kiti nurodė, jog palieka juos kasoje.
Šie liudijimai atskleidė svarbią detalę. Gyventojų atsiskaitymai tapo pagrindu fiktyviems dokumentams, kurie vėliau buvo naudojami politinėms išmokoms gauti. Nors patys vairuotojai neketino dalyvauti jokiose schemose, jų veiksmai sudarė sąlygas nusikaltimui.
Taip susiformavo situacija, kai paprasti gyventojai tapo netiesioginiais aferų dalyviais. Jie nesiekė naudos ir negavo jokio atlygio. Tačiau jų pirkimai tapo žaliava nusikalstamai veiklai.
Teismo sprendimas ir operatoriaus paaiškinimai
Degalinės operatorius teisme pripažino kaltę ir prašė pasigailėjimo. Jis pabrėžė, kad anksčiau nebuvo teistas ir neturėjo problemų su teisėsauga. Dėl to teismas jam skyrė trečdaliu mažesnę baudą nei numatyta įstatyme.
Per apklausą vyras teigė, kad kvitų klastojimas jam tapo didžiule gyvenimo pamoka. Jis nurodė, jog asmeniškai finansinės naudos negavo. Taip pat tikino, kad visą procesą koordinavo neįvardintas asmuo, o patys įvykiai buvo labai seniai.
Vis dėlto tyrėjams nebuvo atskleistas visas sukčiavimo mechanizmas. Operatorius teigė nebeprisimenantis detalių ir negalintis tiksliai paaiškinti, kaip ir kodėl buvo spausdinami konkretūs politikės duomenys. Tai paliko nemažai neatsakytų klausimų.
Politinės atsakomybės klausimas lieka atviras
Degalų kvitus klastojusio operatoriaus byla jau baigta, tačiau savivaldybės tarybos narės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta. Tai rodo, kad atsakomybės klausimas nėra išspręstas iki galo. Politinė grandis šioje schemoje dar bus vertinama atskirai.
Panašūs atvejai fiksuoti ir kituose Lietuvos regionuose. Ignalinoje dirbę degalinių operatoriai taip pat klastojo kvitus tarybų narių naudai. Ten buvo naudojama identiška schema, kai kitų pirkėjų čekiuose melagingai įrašomi politikų duomenys.
Šie atvejai rodo, kad problema nėra pavienė. Tai leidžia kalbėti apie sisteminį reiškinį, kuriame dalyvauja ne tik politikai ar verslo atstovai, bet ir nieko neįtariantys gyventojai.
