Naujausi NASA tyrimai atskleidė įdomų dėsningumą. Pusę milijardo metų Žemės magnetinio lauko pokyčiai sutampa su atmosferos deguonies svyravimais. Šis atradimas leidžia manyti, kad mūsų planetos gelmėse vykstantys procesai gali tyliai reguliuoti sąlygas, būtinas sudėtingos gyvybės egzistavimui.
Tyrimo metu NASA mokslininkai pastebėjo, kad Žemės magnetinis laukas ir atmosferos deguonies lygis kito labai panašiu ritmu daugiau kaip penkis šimtus milijonų metų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad planetos vidiniai procesai gali turėti tiesioginę įtaką gyvybei paviršiuje.
Žemės magnetinis laukas atsiranda dėl lydyto metalo judėjimo planetos branduolyje. Šis laukas sukuria apsauginę sritį aplink planetą, kuri saugo atmosferą nuo Saulės skleidžiamų kenksmingų dalelių. Tačiau magnetinio lauko stiprumas nėra pastovus, jis nuolat kinta, kaip ir deguonies kiekis atmosferoje.
Senoviniai akmenys, tai gamtos archyvas
Geologiniai įrašai leidžia mokslininkams stebėti praeities magnetinio lauko pokyčius. Kai magma vėsta ir kristalizuojasi, joje esantys mineralai įrašo tuo metu vyravusį magnetinį lauką. Panašiai galima nustatyti ir deguonies kiekį, analizuojant cheminę uolienų sudėtį, susiformavusią esant tam tikram atmosferos deguonies lygiui.
Šie duomenys padėjo tyrėjams pastebėti aiškų sutapimą tarp magnetinio aktyvumo ir deguonies kiekio svyravimų. Tokį ilgalaikį ryšį pirmą kartą detaliai išanalizavo NASA Godardo kosminių skrydžių centro geofizikas Weijia Kuang ir jo komanda.
Kontinentų judėjimas ir vidinės planetos paslaptys
Tyrimo bendraautoris, biogeochemikas Benjaminas Millsas iš Lydso universiteto, pažymėjo, kad ir magnetinio lauko stiprumas, ir deguonies kiekis atmosferoje galimai reaguoja į vieną bendrą veiksnį. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tektoninių plokščių judėjimas ar kiti giluminiai procesai Žemės mantijoje.
Mokslininkai tikisi, kad išplėsdami duomenų laikotarpį atras dar gilesnį šio ryšio supratimą. Be to, planuojama ištirti ir kitų gyvybei svarbių cheminių elementų, tokių kaip azotas, pokyčius geologinėje istorijoje, siekiant nustatyti, ar ir jie atitinka panašius dėsningumus.
Ateities tyrimų kryptys
Nors ryšys tarp planetos vidaus procesų ir paviršiaus sąlygų jau yra akivaizdus, daug klausimų vis dar lieka neatsakyti. Mokslininkai tęs darbus siekdami išsiaiškinti, kaip tiksliai Žemės vidiniai judesiai daro įtaką atmosferos sudėčiai ir gyvybės raidai.
Kaip pastebėjo tyrimo dalyvis Ravi Kopparapu, šis atradimas gali būti tik pradžia giliau suprantant, kaip gyvybė atsirado Žemėje ir kokių sąlygų reikia jos išlikimui kitose planetose.
NASA atliktas tyrimas atskleidžia gilų ryšį tarp planetos magnetinio aktyvumo ir gyvybės palaikymo sąlygų. Šis ilgametis ritmas, siekiantis dar Kambro eros pradžią, kai atsirado sudėtinga gyvybė, verčia iš naujo pažvelgti į Žemę kaip į sudėtingą, darniai veikiančią sistemą. Tai gali būti svarbus žingsnis ne tik į mūsų praeities pažinimą, bet ir į kitų gyvybingų pasaulių paieškas Visatoje.
