Vyriausybė nepritarė Seimo nario liberalo Vitalijaus Gailiaus siūlomoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis buvo siekiama aiškiai įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už vaiko raginimą sukurti pornografinį turinį, kuriame jis pats būtų vaizduojamas. Ministrų kabinetas savo poziciją išdėstė trečiadienį priimtame nutarime, kuriame pabrėžė, kad tokie veiksmai jau dabar yra laikomi nusikalstamais pagal galiojančius teisės aktus.
Vyriausybės vertinimu, projekte siūlomas kriminalizuoti elgesys patenka į jau egzistuojančio teisinio reguliavimo apimtį. Todėl, anot ministrų kabineto, papildomas atskiras reguliavimas nebūtinas, nes Baudžiamajame kodekse jau yra įtvirtintos nuostatos, leidžiančios taikyti atsakomybę už tokio pobūdžio veiksmus.
Klausimas dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo išlieka itin jautrus ir svarbus, tačiau Vyriausybė akcentuoja, kad sprendimai turi būti sistemiški ir derėti su jau galiojančia teisine praktika bei tarptautiniais įsipareigojimais.
Vyriausybės argumentai dėl galiojančio reguliavimo
Vitalijus Gailius. ELTA / Orestas Gurevičius
Nutarime pažymima, kad vaiko raginimas sukurti pornografinio turinio dalykus, kuriuose jis pats vaizduojamas, Lietuvos teisėje jau yra kriminalizuotas. Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už disponavimą pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat už vaiko išnaudojimą pornografijai ir jo įtraukimą į nusikalstamą veiką.
Vyriausybė pabrėžia, kad nepilnamečių apsaugai yra sukurta išplėtota teisinė sistema, apimanti skirtingas nusikalstamų veikų sudėtis. Tokiu būdu siekiama užtikrinti visapusišką vaikų, kaip vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių, apsaugą, įskaitant jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir dorovę.
Teismų praktikos reikšmė
Ministrų kabinetas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Joje išaiškinta, kad vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti konstatuojamas tada, kai vaikas savo noru arba priverstinai dalyvauja pornografinės produkcijos kūrime, kurį organizuoja kaltininkas.
Vertinant tokias situacijas, svarbus ne vien pats turinio sukūrimo faktas. Teismai analizuoja kaltininko ir nukentėjusiojo santykių pobūdį, bendravimo intensyvumą, galimą priklausomumą, giminystės ar socialinius ryšius, subordinaciją, psichinę brandą. Taip pat vertinamas pagaminto turinio kiekis, apimtis, detalumas, forma, gamybos būdai ir veiksmų pavojingumas.
Pažymima, kad net ir vienkartinis ar neversliškas vaiko išnaudojimas gali būti laikomas nusikalstama veika, jeigu vaikas priverčiamas dalyvauti kuriant pornografinę produkciją naudojant fizinį ar psichinį smurtą, pasinaudojant priklausomumu ar jo amžiumi. Tokiais atvejais atsakomybė taikoma nepriklausomai nuo to, ar veika buvo sisteminga.
ES teisės kontekstas
Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vyksta trišalės Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento derybos dėl naujos redakcijos direktyvos, susijusios su kova prieš seksualinę prievartą prieš vaikus, jų seksualinį išnaudojimą ir vaikų pornografiją.
Priėmus atnaujintą europinį reguliavimą, Lietuvoje bus būtina atlikti sisteminę Baudžiamojo kodekso analizę ir, jei reikės, tikslinti nuostatas, susijusias su vaikų seksualiniu išnaudojimu, pornografinės produkcijos gamyba bei viliojimu seksualiniais tikslais. Todėl, anot Vyriausybės, šiuo metu tikslinga vertinti reguliavimą kompleksiškai.
Seimo nario siūlymas ir tolesnė eiga
Primintina, kad pernai lapkričio 25 dieną Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė Vitalijaus Gailiaus pateiktoms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Jose siūlyta numatyti atsakomybę asmeniui, kuris ragino vaiką sukurti pornografinio turinio dalykus, kuriuose jis pats vaizduojamas. Už tai siūlyta skirti baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Projektą pristatydamas Seimo tribūnoje, parlamentaras teigė, kad pataisa padėtų pašalinti spragą, kuria, jo teigimu, naudojasi nusikaltėliai, permesdami atsakomybę pačiam vaikui ir tvirtindami, kad jis pats sukūrė bei paskleidė pornografinį turinį.
Nepaisant Vyriausybės nepritarimo, iniciatyvą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai. Plenarinėje salėje projektą planuojama nagrinėti pavasario sesijoje.
