Po pasivaikščiojimo šaltyje paraudę skruostai ne visada yra tik geros sveikatos požymis. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir šalčio dilgėlinės – viena iš lėtinės alergijos formų – simptomas.
Imunologė alergologė Jekaterina Černišova aiškina, kad tai būklė, kai imuninės organizmo ląstelės reaguoja į žemą temperatūrą.
Kaip atpažinti šalčio dilgėlinę?
Pagrindinis simptomas – niežtintys pūslelės odoje, dažniausiai atvirose kūno vietose, kurios veikiamos šalčio: veide, rankose, kojose. Bėrimai paprastai yra trumpalaikiai ir išnyksta per kelias valandas po kontakto su šalčiu nutraukimo, nepalikdami žymių.
Svarbu prisiminti, kad alergija gali pasireikšti net ir kontaktuojant su temperatūra, žemesne nei 36,6 °C, ne tik esant stipriam šalčiui.
Pavojingos pasekmės ir kontraindikacijos
Šalčio dilgėlinė ne visada apsiriboja vien tik nemaloniu niežėjimu. Esant stipriam atšalimui, galimos ir rimtesnės reakcijos, net gyvybei pavojingas kvėpavimo takų patinimas. Žmonėms, kuriems nustatyta ši diagnozė, reikėtų vengti lankytis baseinuose, atlikti krioprocedūras, taip pat vartoti labai šaltus gėrimus ir valgyti ledus.
Kas priklauso rizikos grupei? Dažniausiai šalčio dilgėlinė pasireiškia 30–40 metų moterims, rečiau – vaikams.
Gydymas ir profilaktika
Pagrindinė taktika – kiek įmanoma vengti kontakto su šalčiu. Tais atvejais, kai to išvengti nepavyksta, gydytojas gali paskirti antihistamininių vaistų. Savigyda yra nepriimtina.
Profilaktika apima šiltų, uždarų drabužių dėvėjimą, šalikų ir kepurių naudojimą, taip pat termoapatinių drabužių, kurie sulaiko šilumą ir pašalina drėgmę, vilkėjimą.
Su kuo galima supainioti šalčio dilgėlinę?
Svarbu atskirti šalčio dilgėlinę nuo kontaktinio alerginio dermatito, kuris pasireiškia nuolatiniu odos šerpetojimu ir sausumu, taip pat nuo akvageninės dilgėlinės, kuri atsiranda odai kontaktuojant su vandeniu, nepriklausomai nuo jo temperatūros. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.
