Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų intervenciniai kardiologai pirmieji Lietuvoje atliko daugiau kaip 1000 perkateterinių aortos vožtuvo implantacijos (TAVI) procedūrų. Šis skaičius atspindi ne tik ilgametę gydytojų patirtį, bet ir nuolat augantį pacientų poreikį šiuolaikiškam širdies vožtuvų gydymui.
Perkateterinė aortos vožtuvo implantacija (TAVI) – tai aortos vožtuvo pakeitimas neatveriant krūtinės ląstos ir neatliekant atviros širdies operacijos.
„TAVI procedūra atliekama intervencinės kardiologijos rentgeno operacinėje. Dažniausiai per kirkšnies kraujagyslę į širdį įvedamas plonas vamzdelis – kateteris, kuriuo nugabenamas ir implantuojamas naujas aortos vožtuvas, – procedūros eigą aiškina VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus vedėjas, intervencinis kardiologas dr. Sigitas Čėsna.
Procedūra atliekama taikant vietinę arba lengvą bendrąją nejautrą, nuolat stebint paciento būklę. Jei kirkšnies ir kojų kraujagyslėse nustatomi ryškūs pakitimai dėl sukalkėjimų arba diagnozuojamas pilvo ar krūtininės aortos išsiplėtimas ar atsisluoksniavimas, procedūra gali būti atliekama ir per peties arteriją, taikant bendrąją nejautrą.“
Kadangi nereikia atverti krūtinės ląstos ir naudoti dirbtinės kraujotakos aparato, organizmas patiria gerokai mažesnį krūvį, o atsigavimas yra spartesnis nei po atviros širdies operacijos.
Procedūros trukmė ir gydymas ligoninėje
TAVI procedūra grindžiama glaudžiu daugiadalykės komandos bendradarbiavimu – joje dalyvauja intervenciniai kardiologai, anesteziologai, operacinės slaugytojai ir kitas pagalbinis personalas. Po intervencijos pacientų stebėseną ir priežiūrą kardiologiniuose skyriuose tęsia visų grandžių sveikatos priežiūros specialistai.
Nekomplikuota TAVI procedūra paprastai trunka nuo 1 iki 2 valandų. Po jos pacientas grąžinamas į palatą skyriuje, o dauguma ligonių namo išleidžiami po kelių dienų – tai priklauso nuo individualios būklės ir gretutinių ligų. Sudėtingesniais atvejais procedūra gali trukti ilgiau, o gydymas ligoninėje – užsitęsti.
Pirmosios TAVI procedūros Lietuvoje Santaros klinikose atliktos dar 2009 metais, o iki 2018 metų buvo atlikta tik apie 150 tokių intervencijų. Didysis proveržis įvyko pastaraisiais metais, kai TAVI tapo plačiau prieinama, o pacientų, kuriems šis gydymas yra tinkamiausias, skaičius žymiai padidėjo.
Kam taikoma TAVI procedūra?
TAVI dažniausiai taikoma pacientams, sergantiems didelio laipsnio aortos vožtuvo stenoze – būkle, kai vožtuvas nebeatsidaro pakankamai ir širdžiai tampa sunku išstumti kraują. Negydoma ši liga gali sukelti dusulį, krūtinės skausmus, alpimus, sąmonės sutrikimus ir kitas gyvybei pavojingas komplikacijas.
Ši procedūra taikoma:
- vyresnio amžiaus pacientams,
- žmonėms, turintiems kitų sunkių gretutinių ligų,
- pacientams, kuriems atviros širdies operacijos rizika būtų nepriimtinai didelė.
Lyginant su tradicine atvira širdies vožtuvo keitimo operacija, TAVI pasižymi šiomis savybėmis:
- mažesnė procedūros rizika tam tikroms pacientų grupėms,
- greitesnis atsigavimas – neretai pacientai iš ligoninės išrašomi po kelių dienų,
- mažesnis skausmas ir trumpesnė reabilitacija,
- galimybė taikyti gydymą net ir tiems pacientams, kuriems atvira chirurgija netinka.
Individuali pacientų atranka ir sprendimų priėmimas
TAVI procedūra tinka ne visiems pacientams. Sprendimas, koks gydymo būdas yra tinkamiausias, priimamas individualiai, įvertinus paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas ir širdies vožtuvo pažeidimo pobūdį.
„Kiekvieną atvejį vertina daugiadalykė gydytojų komanda, sudaryta iš gydytojų kardiologų, intervencinių kardiologų, širdies chirurgų ir kitų specialistų. Tokiu būdu užtikrinama, kad pacientui būtų parinktas saugiausias ir efektyviausias gydymo metodas, – pacientų atrankos procedūros svarbą paaiškina gydytojas intervencinis kardiologas dr. S. Čėsna. – Jaunesniems, nedidelės rizikos pacientams kartais labiau tinka chirurginis gydymas. Todėl kiekvieno paciento atvejis vertinamas individualiai, o sprendimą priima širdies ligų specialistų komanda.“
Faktas, kad VUL Santaros klinikose jau atlikta 1000 TAVI procedūrų, rodo didėjantį šios technologijos poreikį Lietuvoje. Vis daugiau pacientų kreipiasi dėl dusulio, nuovargio ar sumažėjusio fizinio pajėgumo, o laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma aortos vožtuvo liga leidžia ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir pailginti gyvenimo trukmę.
Pacientams tai reiškia daugiau galimybių Lietuvoje gauti modernų, pažangų ir individualiai pritaikytą širdies ligų gydymą. Pagrindinė TAVI nauda – akivaizdūs teigiami savijautos ir kasdienės veiklos pokyčiai: dauguma pacientų jau netrukus po procedūros junta mažesnį dusulį, daugiau jėgų, rečiau vargina nuovargis, jie gali greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
„Perkateterinė aortos vožtuvo implantacija iš esmės pakeitė galimybes padėti pacientams, kuriems anksčiau chirurginis gydymas buvo per daug rizikingas. Šiandien galime pasiūlyti efektyvų, saugų ir greitą gydymą vis didesniam pacientų ratui, o pasiekti rezultatai patvirtina aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir gydymo efektyvumą“, – sako gydytojas intervencinis kardiologas dr. S. Čėsna.
Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, TAVI gali turėti tam tikrų rizikų, tačiau jos yra kruopščiai įvertinamos dar prieš intervenciją. Šiuolaikinės technologijos ir didelė gydytojų patirtis leidžia šias rizikas maksimaliai sumažinti.
„Galimos komplikacijos yra retos, o pacientai viso gydymo metu nuolat stebimi. Būtent todėl sprendimas dėl procedūros visada priimamas individualiai, siekiant, kad nauda pacientui aiškiai viršytų galimą riziką“, – sako gydytojas intervencinis kardiologas dr. S. Čėsna.
