Burnos, veido ir žandikaulių chirurgija dažnai siejama tik su dantų šalinimu ar implantacija, tačiau ši medicinos sritis apima gyvybiškai svarbias intervencijas – nuo sunkių veido traumų gydymo iki onkologinių operacijų ir sudėtingų rekonstrukcijų.
Veidas yra ne tik anatominė, bet ir psichologinė žmogaus tapatybės dalis, todėl kiekviena intervencija turi įtakos paciento gyvenimo kokybei, savivertei ir socialiniams ryšiams. Apie burnos, veido, žandikaulių chirurgiją – pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovu gydytoju veido ir žandikaulių chirurgu Daliumi Matkevičiumi.
Didžiausią burnos ir žandikaulių chirurgijos darbo dalį sudaro dantų šalinimas ir implantacija, tačiau nemaža pacientų dalis kreipiasi dėl veido traumų – viršutinio ar apatinio žandikaulio, skruostikaulio, nosikaulio ar kompleksinių veido kaulų lūžių.
Svarbi sritis – seilių liaukų patologijos ir infekciniai susirgimai, tai yra pūlingos infekcijos, kurios plinta nuo dantų, pažandės, burnos dugno ar kaklo srityse. Nors jų skaičius mažėja, bet pacientų srautas vis tiek išlieka gana didelis. Taip pat vis dažniau atliekamos rekonstrukcinės operacijos po onkologinių susirgimų, kai būtina atkurti kaulinius ir minkštuosius audinius bei pagrindines burnos funkcijas,veido simetriją. Tai labai susiję su paciento gyvenimo kokybe ir jo socialiniu gyvenimu.
Kodėl kartais, gydant burnos ir veido srities ligas ar traumas, prireikia labai radikalių operacijų – pašalinti dalį žandikaulio ir aplinkinių audinių? Kaip gydote tokius pacientus, kokias technologijas taikote?
Burnos ir veido srityje kraujotaka itin intensyvi, todėl navikai gali augti labai greitai. Dėl šios priežasties onkologinis gydymas dažnai reikalauja radikalių sprendimų – kartais tenka šalinti dalį žandikaulio, liežuvio ar burnos dugno, kad būtų užtikrintos saugios ribos. Tai būtina net ir tada, kai vizualiai atrodo, kad pažeidimas yra nedidelis. Operacijos metu siekiame ne tik pašalinti naviką, bet ir iškart atlikti rekonstrukciją, kad pacientas kuo greičiau galėtų grįžti į visavertį gyvenimą. Tokie sprendimai planuojami su daugiadalyke komanda, dalyvaujant skirtingų sričių specialistams.
Per pastaruosius 15–20 metų gydymo metodai labai pasikeitė. Anksčiau buvo taikomi gana konservatyvūs metodai – radikalus audinių šalinimas, o rekonstrukcija būdavo atliekama vėliau.
Traumų atvejais stengiamės lūžius fiksuoti per burnos gleivinę ar per akies junginę, kad išorinių randų būtų kuo mažiau. Iš esmės einame minimaliai invazinės chirurgijos keliu. Tai svarbu ne tik estetiniam vaizdui, bet ir psichologinei savijautai.
Visi veido pažeidimai – ar tai būtų trauminiai, ar infekciniai, ar onkologiniai – pacientams yra labai jautrūs. Veidas yra žmogaus tapatybė, todėl psichologinis krūvis yra didelis. Pacientai dažnai nori greito rezultato, bet biologinių procesų paspartinti negalime – nei dirbtiniu intelektu, nei robotais.
Audinių gijimas užtrunka. Mes galime maksimaliai saugoti audinius, mažinti infekcijos riziką, taikyti plastines randų korekcijas, įvairius audinių lopus, kad randėjimas būtų kuo mažesnis, bet gijimo laikotarpis dažnai trunka metus ar net ilgiau. Jeigu atsiranda komplikacijų, gydymas gali tęstis ir dvejus, ir trejus metus.
Veido traumas patyrę pacientai sudaro apie 30 proc. visų pacientų. Dažniausiai šios traumos įvyksta naktimis ar savaitgaliais – per eismo įvykius, paspirtukų ar dviračių avarijas.
Gera žinia – sunkių, kompleksinių veido lūžių pastaraisiais metais mažėja, tikėtina, dėl didesnio visuomenės sąmoningumo ir apsaugos priemonių naudojimo. Tačiau šios traumos išlieka reikšminga gydytojų darbo dalis.
Yra pacientų grupių, kuriems net dantų šalinimas gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, sergant osteoporoze. Kodėl jie yra išskirtiniai?
Osteoporoze sergančių pacientų dantų gydymas – didelis iššūkis visame pasaulyje. Gydymo algoritmai nuolat keičiasi, ieškoma mažiau radikalių sprendimų, o pats gydymas dažnai trunka ilgiau.
Negydomos osteoporozės atveju kaulas būna trapus, todėl danties šalinimas gali baigtis net žandikaulio lūžiu. Didžioji dalis pacientų yra gydomi bisfosfonatais. Šie vaistai sutrikdo kaulo atsinaujinimą, todėl po danties šalinimo gijimo procesas gali užtrukti, vystytis plintanti kaulo nekrozė.
Osteoporoze sergantiems pacientams implantacija jau yra įmanoma, nors anksčiau tai buvo laikoma kontraindikacija. Taikomi įvairūs metodai, individualiai pagal anatomiją gaminami implantai, kurie modeliuojami remiantis kompiuterinės tomografijos duomenimis.
Gydymas yra ilgas, dažnai pasikeičia ir žmogaus išvaizda. Kaip apie tai kalbatės su pacientais?
Su pacientais visada kalbu labai atvirai. Aš pirmiausia nupiešiu blogiausią galimą scenarijų, paaiškinu galimas rizikas, o tada – geriausią. Pacientas turi žinoti, kas jo gali laukti. Psichologinė būsena yra labai svarbi, net veido mimika turi įtakos randų formavimuisi, todėl pirmasis pokalbis yra itin svarbus.Kartais pacientui reikia daugiau laiko – jis į gydymo įstaigą kartais sugrįžta po savaitės ar po mėnesio. Labai svarbu, kad sprendimai būtų grindžiami moksline informacija, o ne atsitiktiniais atsiliepimais internete.
Apie naujas „madas“: kokią įtaką burnos ir veido sveikatai turi narkotinės medžiagos ir elektroninės cigaretės?
Anksčiau dominavo traumos dėl alkoholio poveikio, pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau susiduria su sunkiomis traumomis, susijusiomis su narkotinių medžiagų vartojimu, daugėja burnos ir veido patologijų, siejamų su elektroninių cigarečių rūkymu.
Narkotinės medžiagos dažnai sukelia labai sunkias traumas: kokainas ardo nosies pertvarą, susiformuoja netgi skylė, o elektroninės cigaretės ir „veipai“ sukelia burnos gleivinės sausėjimą, opas ir priešvėžines būkles. Todėl pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius didėja.
