Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Kai veidas tampa didžiausiu gyvenimo randu: gyvenimas po operacijos, kurios nenorėtum nė vienam
Sveikata ir grožis

Kai veidas tampa didžiausiu gyvenimo randu: gyvenimas po operacijos, kurios nenorėtum nė vienam

Paskelbė Irena Petrauskienė
2025-12-28, 17:55
Komentarų: 0
Dalintis
6 min. skaitymo

Burnos, veido ir žandikaulių chirurgija dažnai siejama tik su dantų šalinimu ar implantacija, tačiau ši medicinos sritis apima gyvybiškai svarbias intervencijas – nuo sunkių veido traumų gydymo iki onkologinių operacijų ir sudėtingų rekonstrukcijų.

Veidas yra ne tik anatominė, bet ir psichologinė žmogaus tapatybės dalis, todėl kiekviena intervencija turi įtakos paciento gyvenimo kokybei, savivertei ir socialiniams ryšiams. Apie burnos, veido, žandikaulių chirurgiją – pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovu gydytoju veido ir žandikaulių chirurgu Daliumi Matkevičiumi.

Didžiausią burnos ir žandikaulių chirurgijos darbo dalį sudaro dantų šalinimas ir implantacija, tačiau nemaža pacientų dalis kreipiasi dėl veido traumų – viršutinio ar apatinio žandikaulio, skruostikaulio, nosikaulio ar kompleksinių veido kaulų lūžių.

Svarbi sritis – seilių liaukų patologijos ir infekciniai susirgimai, tai yra pūlingos infekcijos, kurios plinta nuo dantų, pažandės, burnos dugno ar kaklo srityse. Nors jų skaičius mažėja, bet pacientų srautas vis tiek išlieka gana didelis. Taip pat vis dažniau atliekamos rekonstrukcinės operacijos po onkologinių susirgimų, kai būtina atkurti kaulinius ir minkštuosius audinius bei pagrindines burnos funkcijas,veido simetriją. Tai labai susiję su paciento gyvenimo kokybe ir jo socialiniu gyvenimu.

Kodėl kartais, gydant burnos ir veido srities ligas ar traumas, prireikia labai radikalių operacijų – pašalinti dalį žandikaulio ir aplinkinių audinių? Kaip gydote tokius pacientus, kokias technologijas taikote?

Burnos ir veido srityje kraujotaka itin intensyvi, todėl navikai gali augti labai greitai. Dėl šios priežasties onkologinis gydymas dažnai reikalauja radikalių sprendimų – kartais tenka šalinti dalį žandikaulio, liežuvio ar burnos dugno, kad būtų užtikrintos saugios ribos. Tai būtina net ir tada, kai vizualiai atrodo, kad pažeidimas yra nedidelis. Operacijos metu siekiame ne tik pašalinti naviką, bet ir iškart atlikti rekonstrukciją, kad pacientas kuo greičiau galėtų grįžti į visavertį gyvenimą. Tokie sprendimai planuojami su daugiadalyke komanda, dalyvaujant skirtingų sričių specialistams.

Per pastaruosius 15–20 metų gydymo metodai labai pasikeitė. Anksčiau buvo taikomi gana konservatyvūs metodai – radikalus audinių šalinimas, o rekonstrukcija būdavo atliekama vėliau.

Traumų atvejais stengiamės lūžius fiksuoti per burnos gleivinę ar per akies junginę, kad išorinių randų būtų kuo mažiau. Iš esmės einame minimaliai invazinės chirurgijos keliu. Tai svarbu ne tik estetiniam vaizdui, bet ir psichologinei savijautai.

Visi veido pažeidimai – ar tai būtų trauminiai, ar infekciniai, ar onkologiniai – pacientams yra labai jautrūs. Veidas yra žmogaus tapatybė, todėl psichologinis krūvis yra didelis. Pacientai dažnai nori greito rezultato, bet biologinių procesų paspartinti negalime – nei dirbtiniu intelektu, nei robotais.

Audinių gijimas užtrunka. Mes galime maksimaliai saugoti audinius, mažinti infekcijos riziką, taikyti plastines randų korekcijas, įvairius audinių lopus, kad randėjimas būtų kuo mažesnis, bet gijimo laikotarpis dažnai trunka metus ar net ilgiau. Jeigu atsiranda komplikacijų, gydymas gali tęstis ir dvejus, ir trejus metus.

Veido traumas patyrę pacientai sudaro apie 30 proc. visų pacientų. Dažniausiai šios traumos įvyksta naktimis ar savaitgaliais – per eismo įvykius, paspirtukų ar dviračių avarijas.

Gera žinia – sunkių, kompleksinių veido lūžių pastaraisiais metais mažėja, tikėtina, dėl didesnio visuomenės sąmoningumo ir apsaugos priemonių naudojimo. Tačiau šios traumos išlieka reikšminga gydytojų darbo dalis.

Yra pacientų grupių, kuriems net dantų šalinimas gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, sergant osteoporoze. Kodėl jie yra išskirtiniai?

Osteoporoze sergančių pacientų dantų gydymas – didelis iššūkis visame pasaulyje. Gydymo algoritmai nuolat keičiasi, ieškoma mažiau radikalių sprendimų, o pats gydymas dažnai trunka ilgiau.

Negydomos osteoporozės atveju kaulas būna trapus, todėl danties šalinimas gali baigtis net žandikaulio lūžiu. Didžioji dalis pacientų yra gydomi bisfosfonatais. Šie vaistai sutrikdo kaulo atsinaujinimą, todėl po danties šalinimo gijimo procesas gali užtrukti, vystytis plintanti kaulo nekrozė.

Osteoporoze sergantiems pacientams implantacija jau yra įmanoma, nors anksčiau tai buvo laikoma kontraindikacija. Taikomi įvairūs metodai, individualiai pagal anatomiją gaminami implantai, kurie modeliuojami remiantis kompiuterinės tomografijos duomenimis.

Gydymas yra ilgas, dažnai pasikeičia ir žmogaus išvaizda. Kaip apie tai kalbatės su pacientais?

Su pacientais visada kalbu labai atvirai. Aš pirmiausia nupiešiu blogiausią galimą scenarijų, paaiškinu galimas rizikas, o tada – geriausią. Pacientas turi žinoti, kas jo gali laukti. Psichologinė būsena yra labai svarbi, net veido mimika turi įtakos randų formavimuisi, todėl pirmasis pokalbis yra itin svarbus.Kartais pacientui reikia daugiau laiko – jis į gydymo įstaigą kartais sugrįžta po savaitės ar po mėnesio. Labai svarbu, kad sprendimai būtų grindžiami moksline informacija, o ne atsitiktiniais atsiliepimais internete.

Apie naujas „madas“: kokią įtaką burnos ir veido sveikatai turi narkotinės medžiagos ir elektroninės cigaretės?

Anksčiau dominavo traumos dėl alkoholio poveikio, pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau susiduria su sunkiomis traumomis, susijusiomis su narkotinių medžiagų vartojimu, daugėja burnos ir veido patologijų, siejamų su elektroninių cigarečių rūkymu.

Narkotinės medžiagos dažnai sukelia labai sunkias traumas: kokainas ardo nosies pertvarą, susiformuoja netgi skylė, o elektroninės cigaretės ir „veipai“ sukelia burnos gleivinės sausėjimą, opas ir priešvėžines būkles. Todėl pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius didėja.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėIrena Petrauskienė
Esu Irena, patyrusi kainų ir finansų analitikė. Turiu nemenką žinių bagažą bei patirtį finansų rinkoje. Mano aistra – domėtis, suprasti ir analizuoti rinkos tendencijas, kad galėčiau padėti žmonėms priimti protingus finansinius sprendimus. Nuolat tobulinu savo žinias, seku naujausias tendencijas ir technologijas, kad siekdama teikti aktualią ir naudingą informaciją savo skaitytojams
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Pasaulis

Drąsus ar pavojingas žingsnis: Ukraina smogė rusų naftos terminalui, nepaisė JAV nurodymų

2026-03-03
brown sand under blue sky during night time
Mokslas

Netikėtas NASA atradimas Marse kelia klausimų: ar apie žaibus šioje planetoje iki šiol žinojome ne viską?

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-03
Mokslas

Nuo maratono iki ultramaratono: tyrimas atskleidė, kas nutinka kraujui įveikus 171 km distanciją

Karolis Vaickus
2026-03-03
Three children indoors sharing a fun moment with a smartphone, displaying joy and togetherness.
Pasaulis

Suomijos mokyklų vadovai atskleidžia, kas pasikeitė uždraudus telefonus. Ar tai ir mūsų ateitis?

2026-03-03
Mokslas

Mokslininkų perspėjimas: būsimas superkontinentas keltų mirtiną grėsmę žinduoliams

Karolis Vaickus
2026-03-03
Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Lietuva

Landsbergis apie „Nemuno aušrą“: klausimai dėl skaidrumo kaupėsi ne vienerius metus

2026-03-03

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?