Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad mityba gali atlikti kur kas svarbesnį vaidmenį kovojant su vėžiu ir jo pasekmėmis, nei buvo manoma anksčiau. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pačiam gydymui, bet ir tam, kaip kasdieniai mitybos įpročiai gali prisidėti prie ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo po onkologinės diagnozės.
Mokslininkai pabrėžia, kad tam tikras mitybos modelis siejamas su mažesne bendro mirtingumo rizika ir geresne širdies bei kraujagyslių sistemos būkle. Tai ypač svarbu vėžį įveikusiems žmonėms, nes jų organizmas dažnai susiduria su ilgalaikėmis gydymo pasekmėmis, o širdies sveikata tampa vienu iš lemiamų veiksnių.
Europos širdies žurnale publikuotas tyrimas atskleidė, kad vėžį išgyvenę asmenys, nuosekliai besilaikantys Viduržemio jūros dietos, statistiškai gyvena ilgiau. Šios išvados dar kartą sustiprina augančios kardioonkologijos krypties reikšmę ir parodo, jog subalansuota mityba gali tapti svarbia ilgalaikio sveikimo dalimi.
Ką parodė ilgalaikis stebėjimas
Mokslininkai ilgą laiką stebėjo tyrimo dalyvius ir analizavo jų mitybos įpročius bei sveikatos rodiklius. Per stebėjimo laikotarpį mirė 269 asmenys. Iš jų 141 mirtis buvo susijusi su vėžiu, 67 – su širdies ir kraujagyslių ligomis, o likusios – su kvėpavimo takų, smegenų kraujotakos ir neurodegeneracinėmis ligomis.
Kai tyrėjai bendrą sveikos gyvensenos rodiklį pakeitė balu, parodančiu, kaip tiksliai žmonės laikėsi Viduržemio jūros dietos, rezultatai tapo dar aiškesni. Tie, kurių mityba labiausiai atitiko šios dietos principus, turėjo maždaug 15-20 procentų mažesnę mirties riziką, priklausomai nuo mirties priežasties.
Nauda aktuali ir vėžį įveikusiems
Viduržemio jūros dieta jau anksčiau buvo siejama su mažesne širdies ligų ir priešlaikinės mirties rizika visoje populiacijoje. Tačiau šis tyrimas parodė, kad jos teigiamas poveikis gali būti ypač svarbus žmonėms, gyvenantiems su vėžio diagnoze ar jau jį įveikusiems.
Mokslininkai pastebėjo, kad gera širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, vertinama pagal vadinamąją LS7 skalę, buvo glaudžiai susijusi su geresniu išgyvenamumu po vėžio.
Asmenys, kurių širdies ir kraujagyslių sveikata buvo įvertinta kaip ideali, turėjo net 38 procentais mažesnę mirties riziką, palyginti su tais, kurių rodikliai buvo prasti. Šie skirtumai išliko net įvertinus amžių, lytį, vėžio tipą, taikytą gydymą ir socialinius veiksnius.
Dar daugiau – nustatyta aiški tendencija: kiekvienas papildomas LS7 skalės balas buvo susijęs su maždaug 10 procentų mažesne mirties nuo vėžio rizika.
Bendri mechanizmai organizme
Pagrindinė tyrimo autorė Marialaura Bonaccio pabrėžė, kad rezultatai rodo svarbią sąsają tarp tradicinių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių ir vėžį išgyvenusių žmonių išgyvenamumo. Tai patvirtina vadinamąją „bendro pagrindo“ hipotezę, pagal kurią vėžys ir širdies ligos turi panašių biologinių mechanizmų.
Tyrimo metu buvo analizuojami ir kraujo rodikliai. Paaiškėjo, kad mažo laipsnio uždegimas, ramybės būsenoje esantis širdies ritmas ir vitamino D kiekis kartu paaiškino daugiau nei pusę ryšio tarp sveikesnio gyvenimo būdo ir mažesnio mirtingumo.
Mažo laipsnio uždegimas sudarė reikšmingą šio ryšio dalį, o ramybės širdies ritmas buvo vienas svarbiausių veiksnių, siejamų tiek su bendra, tiek su vėžio nulemta mirtimi.
Rezultatai turi ribas, bet žinutė aiški
Tyrėjai pabrėžia, kad gauti duomenys neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Gyvensenos ir širdies sveikatos rodikliai buvo vertinami praėjus vidutiniškai daugiau nei aštuoneriems metams po vėžio diagnozės, todėl žmonės, kuriems liga progresavo agresyviau, galėjo nepatekti į tyrimą.
Vis dėlto mokslininkų išvada aiški. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir svorio kontrolė yra itin svarbūs ilgalaikėje vėžį įveikusių žmonių priežiūroje. Šie rezultatai skatina taikyti vis labiau integruotą požiūrį, kuriame vėžio gydymas ir širdies bei kraujagyslių sveikata vertinami kaip neatsiejama visuma.
