Vilniaus urbanistikoje bręsta tylus, bet aiškus pokytis – miesto erdves formuojantys kvartalai vis dažniau pasitelkia perimetrinį užstatymą. Toks planavimo principas, anot ekspertų, ne tik kuria aiškesnę miesto struktūrą, bet ir teigiamai veikia gyvenimo kokybę, privatumą bei bendruomeniškumą.
„Kadangi vystome ne vieną projektą sostinėje, pastebime, kad Vilniaus urbanistikoje ryškėja tendencija kurti uždarus, struktūrinius kvartalus, kur aiškios gatvių linijos ir žalios vidinės erdvės tampa gyvenimo kokybės dalimi. Perimetrinis užstatymas leidžia brėžti aiškias miesto linijas, o gyventojams – suteikia privatumą ir saugumą,“ – pasakoja nekilnojamo turto vystymo bendrovės „Groupinvest” direktorius Edvard Račevskij.
Perimetrinis užstatymas – tai principas, kai pastatai išdėstomi palei gatvės liniją, formuodami aiškų užstatymo kontūrą ir uždarą vidinį kiemą be automobilių stovėjimo vietų. Visos transporto priemonės laikomos požeminėse aikštelėse. Tokia struktūra ne tik kuria aiškesnį miesto audinį, bet ir gerina gyventojų gyvenimo kokybę.
„Šis planavimo principas leidžia formuoti aiškias miesto erdvių ribas, todėl jis tampa suprantamesnis, o gyventojai geriau orientuojasi savo aplinkoje. Be to, pastatų kontūras veikia kaip apsauginis barjeras – nuo gatvės triukšmo, taršos ir intensyvaus eismo. Uždari kvartalai leidžia formuoti gyvą, bet kartu ramią aplinką“, – pasakoja E. Račevskij.
Dar vienas tokio užstatymo privalumas – privatumas. Butų langai dažniau orientuojami į kiemą, o ne tiesiai į gatvę, todėl gyvenimo erdvė natūraliai ramesnė. Viduje projektuojamos pėsčiųjų zonos, vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio vietos, kurias nuo automobilių srautų atskiria pastatų perimetras.
„Tokie kvartalai taip pat leidžia efektyviai išnaudoti infrastruktūrą – mažiau gatvių, trumpesni inžineriniai tinklai ir paprastesnė priežiūra. Tai racionalus ir tvarus miesto plėtros modelis. Klasikinis blokinis užstatymas palieka neišnaudotas erdves tarp pastatų, o perimetrinis jas naudoja ir suteikia miestui vientisumą“, – sako E. Račevskij.
Įkvėpimo semiasi Vakaruose
Architektai iš projektavimo įmonės „Eventus Pro” pastebi, kad pastaruoju metu Vilniuje vis labiau populiarėja ši architektūros kryptis. Naujieji kvartalai kuriasi ne tik miegamuosiuose rajonuose, bet ir arčiau miesto centro – kur perimetrinė struktūra leidžia suderinti tankumą, žaliąsias zonas ir ramybę.
„Naujai kylantis gyvenamųjų namų kvartalas „Kvepia mėtom“ – šviežiausias kuriamas šios architektūros krypties pavyzdys. Architektų komanda, su kuria dirbame, užtikrino, kad čia perimetrinis užstatymas veikia kaip natūrali apsauga nuo triukšmo, o už jo – žalia, rami, žmonėms skirta kiemo erdvė. Viduje suplanuoti želdiniai, mažosios architektūros elementai, pėsčiųjų takai ir vaikų aikštelės. Kuriama tarsi saugi oazė miesto įkarštyje“, – sako E. Račevskij.
Nors kvartalas uždaras, fasadai perforuoti šviesos koridoriais ir įėjimų nišomis, kad erdvė būtų dinamiška, o ne monolitiška. Architektai pabrėžia, kad Vakarų Europos miestų principai juos įkvepia, tačiau komanda interpretuoja savaip.
Kvartalas iškils Mozūriškių g. 2, šalia „Vilnius Outlet“ prekybos centro, Vilniaus vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės prospekto. Numatoma pastatyti septynis 3–4 aukštų daugiabučius, kuriuose bus įrengti 267 A++ energinės klasės butai – nuo vieno kambario (25–31 kv. m) iki keturių kambarių (86 kv. m) būstų. Visi butai turės balkonus arba terasas.
Be gyvenamųjų butų, projekte bus įrengtos 29 komercinės patalpos, kurių plotas sieks nuo 27 iki 212 kv. m. Jose numatoma vieta vaikų darželiui bei kitoms paslaugoms, skirtoms vietos gyventojams ir aplinkinių rajonų bendruomenei. Pirmuosius gyventojus planuojama pasitikti jau 2027 m. III ketvirtį.
