Kinologė įvardijo vieną žodį, kurio jūs niekada neturėtumėte sakyti savo šuniukui. Nors jis atrodo nekaltas ir daugelis jį vartoja automatiškai, netinkamas auklėjimo tonas gali turėti ilgalaikių pasekmių šuns elgesiui ir emocinei būsenai.
Daugelis šeimininkų nori greito rezultato ir tikisi, kad griežtas žodis sustabdys nepageidaujamą elgesį. Tačiau specialistai pabrėžia, kad šuniuko mokymas nėra draudimų sąrašas. Tai procesas, kuriame jūs formuojate saugumo jausmą, pasitikėjimą ir aiškų supratimą, ko iš jo tikitės.
Kinologė ir šuniukų trenerė ragina pakeisti požiūrį ir atsisakyti žodžio „ne“ kaip pagrindinės auklėjimo priemonės. Jos teigimu, šis žodis dažniau kelia sumaištį nei padeda mokytis.
Kodėl žodis „ne“ neveikia taip, kaip jūs manote
Pasak specialistės, griežtas „ne“ gali trumpam sustabdyti elgesį, tačiau jis nepaaiškina šuniukui, ką daryti teisingai. Šuniukas supranta tik tai, kad kažkas nepatiko, bet negauna jokios krypties.
Šuniukai, kaip ir maži vaikai, pažįsta pasaulį per bandymus. Jie kramto batus, ima daiktus, daro „avarijas“ namuose ir šokinėja ant žmonių ne iš piktos valios, o iš smalsumo. Problema atsiranda tada, kai jūs nuolat draudžiate, bet neparodote alternatyvos.
Ilgainiui toks auklėjimas gali sukelti vadinamąjį išmoktą bejėgiškumą. Šuo pradeda bijoti imtis iniciatyvos, tampa nedrąsus, o jo elgesį ima valdyti baimė, o ne pasitikėjimas.
Kaip draudimai gali auginti baimę
Kinologė pabrėžia, kad nuolatinis griežtas tonas ir draudimai formuoja šuns įprotį slėptis arba elgtis tik tada, kai šeimininko nėra šalia. Šuniukas išmoksta ne elgesio taisyklių, o vengimo.
Tai ypač svarbu kalbant apie jautresnius šunis, kurie greičiau reaguoja į stresą. Tokie šunys dažniau kenčia nuo nerimo, atsiskyrimo baimės ar garsų fobijų.
Ypatingas dėmesys šunų baimei fejerverkams
Kinologė atkreipia dėmesį į vieną dažną problemą, su kuria šeimininkai susiduria švenčių metu. Tai šunų baimė fejerverkams ir staigiems garsams.
Jeigu šuo nuo mažens auginamas draudimais ir griežtais žodžiais, jo nervų sistema tampa jautresnė. Toks šuo fejerverkus suvokia kaip grėsmę, nes jau yra išmokęs, kad staigūs garsai dažnai siejasi su stresu ar nemaloniomis emocijomis.
Užuot ramiai reagavęs, šuo gali slėptis, drebėti, inkšti, bandyti pabėgti ar net tapti agresyvus. Tokiais atvejais labai svarbu nebausti ir nešaukti. Griežtas „ne“ tik sustiprina baimę.
Specialistė pataria fejerverkų metu būti šalia šuns, kalbėti ramiu balsu, sudaryti saugią erdvę namuose ir leisti šuniui pačiam pasirinkti, kur jam ramiau. Taip pat naudinga iš anksto pratinti prie garsų, naudojant įrašus ir palaipsnį garsumo didinimą, visada derinant tai su skanėstais ir pagyrimu.
Kaip auklėti šuniuką be baimės
Vietoje draudimų kinologė rekomenduoja dėmesio nukreipimą. Jeigu šuniukas graužia batus, jūs pasiūlote jam leidžiamą žaislą. Jeigu šokinėja ant žmonių, jūs mokote sėdėti kaip pasisveikinimo būdą. Jeigu traukia pavadėlį, jūs skatinate ėjimą šalia.
Svarbiausias elementas šiame procese yra pagyrimas. Šuo turi aiškiai suprasti, kuris elgesys atneša jam teigiamą rezultatą.
Tyrimai gyvūnų elgsenos srityje rodo, kad mokymas per paskatinimą yra daug efektyvesnis nei mokymas per bausmę. Teigiamos patirtys formuoja stabilų, pasitikintį savimi ir ramesnį šunį.
Ką turėtumėte prisiminti kaip šeimininkas
Kinologė pabrėžia, kad jūsų užduotis yra ne slopinti elgesį, o parodyti teisingą kelią. Kai šuniukas jaučiasi saugus, jis noriai mokosi ir greičiau supranta taisykles.
Atsisakę nuolatinio „ne“ ir pasirinkę ramų, aiškų bei nuoseklų bendravimą, jūs ne tik išmokysite šuniuką tinkamo elgesio, bet ir padėsite jam augti emociškai stipriam. Tai ypač svarbu, kad vėliau jūsų šuo nebijotų nei fejerverkų, nei naujų situacijų, nei paties pasaulio.
