Dažnas žmogus, pajutęs negalavimą ar staigiai pablogėjusią savijautą, tikisi, kad nuvykus į ligoninės priėmimo–skubios pagalbos skyrių pagalba bus suteikta nedelsiant. Vis dėlto realybė kitokia – ne visi simptomai laikomi skubiais, o tai reiškia, kad tam tikrais atvejais už suteiktas paslaugas teks sumokėti.
Tai nėra piktnaudžiavimas ar baudimas, o aiškiai reglamentuota tvarka, padedanti užtikrinti, kad skubiausios pagalbos sulauktų tie, kurių gyvybei iš tiesų gresia pavojus.
Valstybinės ligonių kasos specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių į skubios pagalbos skyrių atvyksta dėl negalavimų, kuriuos turėtų įvertinti šeimos gydytojas ar budintis medikas poliklinikoje.
Tokiais atvejais paciento būklė nėra kritinė, todėl pagalba nėra nemokama – žmogus nukreipiamas į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą arba gali rinktis mokamas paslaugas.
Kaip nustatoma, kokia pagalba jums priklauso?
Priėjus prie registracijos, pacientas ne tik užregistruojamas – jis patenka į vadinamąjį rūšiavimą. Jį atlieka specialius kursus baigusi slaugytoja, kuri įvertina gyvybinius rodiklius: temperatūrą, kraujospūdį, pulsą, kvėpavimo dažnį ir deguonies kiekį kraujyje.
Taip nustatoma, kuriam skubumo lygiui pacientas priskiriamas. Pagalba skirstoma į keturias kategorijas – nuo gyvybei pavojingų būklių iki tokių, kurios nėra skubios.
Pavyzdžiui, jei vienu metu atvyksta keli žmonės, pirmiausia bus aptarnaujami tie, kuriems reikalinga 1 kategorijos pagalba. Tik tuomet – 2, 3 ir 4 kategorijos pacientai.
Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos taisyklės aiškiai apibrėžia situacijas, kada skubioji pagalba yra būtina, o kada ji laikoma nebūtina ir pacientas gali būti nukreiptas kitur.
Kada už paslaugas teks susimokėti?
Jei gydytojas ar slaugytoja nustato, kad paciento būklė nepatenka į skubiosios pagalbos kriterijus, paslaugos bus mokamos.
Tokiais atvejais žmogus dažniausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, tačiau jei nusprendžia likti ir laukti skubios pagalbos skyriuje, jis turi patvirtinti, kad sutinka su mokamomis procedūromis.
Nemokama pagalba suteikiama tik tuomet, kai situacija yra iš tiesų skubi arba pacientas turi skubų siuntimą. Jei šie kriterijai neatitinka, net ir atvykus savo noru į priėmimo skyrių už konsultaciją, tyrimus ar procedūras gali tekti sumokėti.
Kiek gali kainuoti mokamos paslaugos?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas paaiškina, kad kaina priklauso nuo atliekamų tyrimų ir procedūrų. Paprasčiausia konsultacija gali kainuoti 20-25 eurus, tačiau jei prireiks echoskopijos, rentgeno, žaizdos sutvarkymo ar kitų intervencijų, suma gali siekti kelis šimtus eurų.
Stacionarizacija ir operacijos kainuoja dar daugiau – tai gali būti tūkstančiai eurų, ypač jei pacientas nėra apdraustas arba nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje.
Kada ligoninė privalo priimti net neskubios pagalbos pacientą?
Jei poliklinika ar šeimos gydytojas nedirba, pacientui suteikiama galimybė kreiptis į konkrečią gydymo įstaigą, kuri tuo metu pavaduoja.
Visų įstaigų sąrašas skelbiamas ligonių kasų svetainėje – čia galima sužinoti, kur kreiptis vakare, savaitgaliais ar švenčių dienomis. Tokiais atvejais mokėti nereikia, nes paslaugos laikomos šeimos gydytojo pagalba.
Ką daryti, jei manote, kad buvo pasielgta neteisingai?
Jei pacientui atrodo, kad už paslaugą buvo paprašyta susimokėti be pagrindo, pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje lankėtės, administraciją.
Gavus atsakymą ir likus nepatenkintam, galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą, pateikiant visus reikalingus dokumentus.
