Lenkijos keliuose baigiasi įprotis, kad užsienio vairuotojai gali jaustis neliečiami. Kelių transporto inspekcijos pareigūnai vis dažniau nustato pažeidimus ir juos išieško iš vairuotojų, kurių automobiliai registruoti ne Lenkijoje. Tai ypač aktualu transportui iš Ukrainos, kuris intensyviai važinėja šalies magistralėmis.
Ryškus pavyzdys įvyko netoli Krokuvos automagistralėje A4, kur sustabdytas ukrainietiškas autobusas. Jį vairavo du žmonės, tėvas ir sūnus, o jų kelionių istorija pasirodė esanti pilna viršyto greičio epizodų. Pareigūnai parodė, kad technologijos leidžia surinkti senus pažeidimus ir priversti už juos atsakyti vienu kartu.
Šis atvejis laikomas lūžiu, nes rodo, kad elektroniniai registrai nuima seną spragą. Iki šiol daugelis užsieniečių rizikavo labiau, tikėdamiesi, kad bauda jų nepasieks. Dabar tokia logika praranda prasmę, nes patikra kelyje gali sugrąžinti visas ankstesnes skolas.
Kaip veikia „CANARD“?
Autobusas buvo pasirinktas tiksliniam patikrinimui po to, kai jo valstybiniai numeriai buvo patikrinti „CANARD“ sistemoje. Pasirodė, kad transporto priemonė daug kartų užfiksuota greičio matavimo ruožuose ir fiksavimo kamerose. Vairuotojai, regis, nesilaikė limitų, tarsi manydami, kad niekas jų nepasieks.
Patikros metu nustatyta 52 greičio viršijimo pažeidimai, sukaupti nuo praėjusių metų gruodžio. Už juos skirta 26 baudos, bendra suma 3 000 eurų. Abi baudas vairuotojai sumokėjo vietoje grynaisiais, nes kitokios formos užsieniečiams netaikomos.
Svarbiausia naujiena ta, kad „CANARD“ turi didelę archyvinę bazę, susietą su konkrečiu automobiliu. Į ją patenka pažeidimai ir iš užsienio registruotų transporto priemonių, todėl pareigūnai kontrolės metu gali iškart matyti visą ankstesnę istoriją. Tai leidžia lengviau patvirtinti, kas vairavo ir kada.
Kodėl anksčiau buvo spraga?
Iki šiol baudas užfiksuotas automatinėmis kameromis buvo sunku priskirti ne Europos Sąjungos piliečiams. Duomenų mainai su tokiomis šalimis beveik neveikė, todėl laiškai dėl baudos dažnai nepasiekdavo adresato. Dėl to kai kurie vairuotojai užsienio numeriais Lietuvoje ir Lenkijoje važiuodavo drąsiau.
Šia spraga naudojosi ir dalis vietinių, bandydami išvengti atsakomybės. Gavę užklausą iš „CANARD“ jie nurodydavo, kad vairavo tariamas užsienietis, pavyzdžiui iš Ukrainos ar Baltarusijos. Jei nėra greito sulaikymo kelyje, tokios bylos dažnai žlugdavo.
Dabar situacija keičiasi, nes pareigūnas, sustabdęs automobilį, gali lyginti vairuotojo išvaizdą su archyvinėmis nuotraukomis. Jei sutapimas akivaizdus, pažeidimai priskiriami tam pačiam žmogui ir išieškomi vienu metu. Taip vienas patikrinimas tampa visos praeities pažeidimų inventorizacija.
Ką tai reiškia keliams?
GITD pabrėžia, kad Lenkijoje veikia ir mobilūs greičio kontrolės ekipažai, kurie fiksuoja pažeidimus važiuodami arba stovėdami. Tai papildomas spaudimas tiems, kurie tikėjosi išsisukti vien todėl, kad jų numeriai ne lenkiški. Kontrolė tampa nuoseklesnė tiek automatinėse sistemose, tiek gyvose patikrose.
Statistika rodo, kad per šiuos metus už pažeidimus automatinėse kontrolės priemonėse užsienio transportui išrašyta daugiau kaip 4 tūkst. baudų. Jų bendra vertė viršijo 200 tūkst. eurų, o skaičiai didėja. Tai signalas, kad valstybė ne tik fiksuoja pažeidimus, bet ir realiai juos išieško.
Ilgainiui toks modelis turėtų sumažinti pavojingą vairavimą ir suvienodinti atsakomybę visiems eismo dalyviams. Jei anksčiau kai kam atrodė, kad užsienio numeriai suteikia skydą, dabar tas skydas skyla. Lenkijos keliai žengia link taisyklės, kad greičio viršijimas kainuoja visiems vienodai.
