Aštri byla Aukščiausiajame Teisme: ar policininkas galėjo išvengti šūvių?

Lietuvoje didelio dėmesio sulaukusi byla dėl policijos pareigūno veiksmų pasiekė aukščiausią teisminę instanciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja klausimą, kuris paliečia ne tik vieną konkretų atvejį, bet ir platesnį – kaip turi elgtis pareigūnai ekstremaliose situacijose. Sprendimas šioje byloje gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Diskusijos čia sukasi ne tik apie teisinį vertinimą, bet ir apie moralinę atsakomybę. Vienoje pusėje – pareigūno pareiga apsaugoti gyvybę, kitoje – žmogaus teisė į gyvybę. Tokios bylos visuomet kelia daug emocijų.

Svarbu ir tai, kad pats pareigūnas savo veiksmų nesigaili. Jo pozicija aiški ir kategoriška, o tai dar labiau išryškina skirtingas šios istorijos interpretacijas. Galutinis sprendimas dar laukia.

Pareigūno pozicija

Policininkas Darius Šerpytis teisme pabrėžė, kad neturėjo kito pasirinkimo. Anot jo, moteris jį puolė su peiliu ir kėlė tiesioginę grėsmę gyvybei. Todėl šaunamojo ginklo panaudojimas, jo teigimu, buvo neišvengiamas.

Jis taip pat pridūrė, kad tokioje pačioje situacijoje elgtųsi taip pat. Tai rodo, kad jis savo veiksmus vertina kaip teisėtus ir pagrįstus. Tokia pozicija išlieka nuosekli viso proceso metu.

Teismo procesas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prokuratūros ir žuvusios moters artimųjų skundus. Jais siekiama grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Sprendimas šiuo klausimu bus galutinis ir neskundžiamas.

Verdiktą planuojama paskelbti gegužės 26 dieną. Tai reiškia, kad artimiausiu metu paaiškės galutinė teisinė pozicija. Ši byla formuos ir tolimesnę teismų praktiką.

Prokuratūros argumentai

Prokuroras Gintas Ivanauskas akcentavo, kad jėgos naudojimas turi būti kraštutinė priemonė. Jo teigimu, šiuo atveju pareigūnai galėjo veikti nepakankamai apgalvotai. Todėl kyla klausimas, ar ginklo panaudojimas buvo būtinas.

Prokuratūra taip pat kritikavo pareigūnų pasirengimą. Teigta, kad nebuvo aiškaus veiksmų plano, o situacija galėjo būti suvaldyta kitaip. Dėl to prašoma bylą nagrinėti dar kartą.

Gynybos pozicija

Advokatas Romualdas Drakšas pateikė priešingą vertinimą. Jis pabrėžė, kad moteris buvo agresyvi ir pavojinga aplinkiniams. Prieš atvykstant policijai, ji jau buvo užpuolusi medikus ir sugadinusi jų transportą.

Taip pat pažymėta, kad buvo naudotos ir kitos priemonės – elektroimpulsiniai prietaisai, ašarinės dujos, fizinė jėga. Tačiau jos nedavė efekto. Todėl, anot gynybos, šūviai buvo paskutinė išeitis.

Ankstesni teismų sprendimai

Apeliacinis teismas anksčiau paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Buvo konstatuota, kad moters agresiją lėmė psichinės sveikatos būklė, o ne pareigūnų veiksmai. Taip pat pažymėta, kad policija bandė naudoti įvairias priemones.

Pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nutraukęs bylą dėl nužudymo tarnybos metu. D. Šerpytis buvo išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo. Šie sprendimai dabar yra peržiūrimi.

Įvykio aplinkybės

Incidentas įvyko 2023 metų gruodį Vilniaus rajone. Moteris, turėjusi psichikos sutrikimų, pirmiausia užpuolė medikus. Vėliau ji su peiliu puolė policijos pareigūnus.

Pareigūnas į ją paleido penkis šūvius. Moteris nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Šios aplinkybės tapo pagrindu visam teisminiam procesui.

Platesnė reikšmė

Ši byla kelia klausimą, kokios policijos tikisi visuomenė. Ar pareigūnai turi veikti ryžtingai, ar pirmiausia ieškoti visų įmanomų alternatyvų. Tai sudėtinga dilema, neturinti paprasto atsakymo.

Galutinis teismo sprendimas gali turėti įtakos ateities situacijoms. Jis taps svarbiu orientyru tiek pareigūnams, tiek teisėsaugos institucijoms. Todėl šios bylos reikšmė gerokai platesnė nei vienas konkretus atvejis.