Afrikos žemynas šiandien keičiasi mūsų akyse, nors pokyčiai vyksta lėtai. Rytinėje žemyno dalyje atsiveria vis platesnė plyšio zona, rodanti, kad žemė ten pamažu skiriasi. Geologai šį procesą laiko vienu įspūdingiausių tektonikos pavyzdžių pasaulyje.
Somalio pusiasalis, dar vadinamas Afrikos ragu, kasmet tolsta nuo likusios Afrikos vos keliais milimetrais. Iš pirmo žvilgsnio tai menkas greitis, bet per milijonus metų jis tampa lemiamas. Mokslininkai prognozuoja, kad po 10 ar 30 mln. metų ši teritorija gali tapti atskira sala.
Šis lūžis apima Somalį, Džibutį, Eritrėją ir rytinę Etiopiją. Ateityje į plyšio slėnį gali įsiveržti vandenynas ir suformuoti naują jūrą. Taip Afrikos ragas atsidurtų šalia žemyno kaip savarankiška žemės masė.
Rytų Afrikos plyšio variklis
Procesą stumia galingos tektoninės jėgos, veikiančios po žemės pluta. Rytų Afrikos plyšių sistema tempia plutą tarsi lėtai tiesiamą audinį. Dėl šio tempimo kontinentas skaidosi į dvi plokštes, vakarinę nubijinę ir rytinę somalinę.
Karšto mantijos sluoksnio kilimas iš apačios šias plokštes stumia į skirtingas puses. Kai kur plutos storis sumažėja iki maždaug 20 kilometrų, nors įprastai žemynuose jis didesnis. Tai rodo, kad žemė ten tampa plonesnė ir lengviau skilinėja.
Plyšio juosta driekiasi daugiau nei 3 000 kilometrų nuo Adeno įlankos iki pietinės Afrikos. Paviršiuje ne visur matomi dideli drebėjimai, tačiau giliai po žeme judėjimas nuolatinis. Palydoviniai matavimai ir seisminiai duomenys fiksuoja lėtą, bet atkaklų žemyno skyrimąsi.
Dvi plyšio šakos
Rytų Afrikos sistema turi dvi pagrindines šakas. Rytinė, vadinama Gregory grioviu, eina per Etiopiją ir Keniją tolyn į pietus. Ilgainiui ji gali nusileisti žemiau jūros lygio ir būti užlieta Indijos vandenyno vandeniu.
Vakarinė šaka, dažnai vadinama Alberto riftu, kertą Ugandą, Ruandą, Burundį ir Tanzaniją. Ji suformavo Didžiuosius Afrikos ežerus, tokius kaip Malavio ir Viktorijos ežerai. Tai ne atskiri įvykiai, o to paties lūžimo veidai skirtinguose regionuose.
Kai kur plyšiai atsiveria staiga ir tampa matomi kasdieniams stebėtojams. Pavyzdžiui, po stiprių liūčių Kenijoje buvo atidengta ilga žemės žaizda, parodžiusi procesų mastą. Tokie epizodai primena, kad tektonika vyksta net tada, kai jos nejaučiame.
Ateities pasekmės
Riftingas Rytų Afrikoje prasidėjo maždaug prieš 22 mln. metų ir dabar pereina į brandesnę stadiją. Plokščių sandūroje, kur susitinka nubijinė, somalinė ir arabiškoji plokštės, judėjimas intensyviausias. Būtent ten formuojasi prielaidos naujai vandenyno įlankai.
Tokie geologiniai pokyčiai veikia ir klimatą bei biologinę įvairovę. Plyšys keičia drėgmės judėjimą, kai kur skatindamas sausėjimą, o kitur didindamas kritulius. Ši teritorija taip pat svarbi žmogaus evoliucijos istorijai, nes čia rasta daug ankstyvųjų hominidų fosilijų.
Ilguoju laikotarpiu Afrikos ragas gali tapti nauja sala, o žemynas sumažės ir įgis kitokį pakrančių tinklą. Kartu atsiras nauji jūriniai keliai ir kitoks gamtinis kraštovaizdis. Visa tai primena, kad Žemė nėra statiška, ji nuolat perkuria savo žemynus.
