LIETUVA/VILNIUS, 2025 m. lapkričio 24 d. – Naujas kompanijos „Microsoft“ tyrimas atskleidė, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas Lietuvoje siekia 21 proc. Pagrindinis „Microsoft“ tyrimų centras (angl. think tank) „The AI Economy Institute“ pristatė naują dirbtinio intelekto paplitimo ataskaitą (angl. AI Diffusion Report), kurioje pateikiama išsami analizė apie tai, kur ir kiek DI yra kuriamas, vystomas bei naudojamas.
„Baltijos regionas išsiskiria kaip vienas skaitmeninių lyderių Europoje. Lietuva, Latvija ir Estija rodo puikų atsakingos ir daugeliui prieinamos DI plėtros pavyzdį. „Microsoft“ investicijos į skaitmeninius įgūdžius, inovacijas bei viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą leidžia didžiulį DI potencialą paversti realia pažanga.
Jei ir toliau bus kryptingai investuojama į žmones, infrastruktūrą ir politiką, kuri užtikrins, kad šios technologijos nauda būtų prieinama visiems, dirbtinio intelekto ateitis Baltijos šalyse yra tikrai šviesi“, – sako Leonidas Polupanas, „Microsoft“ vadovas Ukrainoje ir Baltijos šalyse.
Ekspertas pabrėžia, jog pagal DI naudojimą ir paplitimą Baltijos šalys, kuriose išvystyta pažangi skaitmeninė infrastruktūra ir gyvena technologijoms imlios visuomenės, laikomos vienomis lyderių Europoje.
Kur DI naudojamas daugiausiai?
Ataskaitoje pateikiamas vertinimas, kiek DI taikomas ir naudojamas atskirose valstybėse, inovacijų centrų analizė, žmonių naudojimosi juo įgūdžių tendencijos ir skaitmeninės infrastruktūros įtaka DI prieinamumui.
Dirbtinis intelektas yra naujausia ir sparčiausiai plintanti bendrosios paskirties universali technologija žmonijos istorijoje. Per mažiau nei trejus metus DI įrankiais jau pasinaudojo daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių. DI augimas yra spartesnis nei interneto, asmeninių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų plėtra.
Tačiau, kaip ir ankstesnės masinės išmaniosios technologijos, DI nėra vienodai prieinamas visiems. Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudojimas yra dvigubai didesnis nei pietinėje pasaulio dalyje, o nuo lyderių vis sparčiau atsilieka šalys, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 20 tūkst. JAV dolerių per metus.
Kai kuriose Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudoja daugiau nei pusė darbingo amžiaus gyventojų, o kai kuriose Afrikos bei Azijos valstybėse šis rodiklis – mažesnis nei 10 proc. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei šis atotrūkis nebus mažinamas, artimiausius dešimtmečius kur kas daugiau naudos iš DI gaus būtent virš pusiaujo esančios pasaulio šalys.
DI pritaikymo ir naudojimo lyderiai yra Jungtiniai Arabų Emyratai (59,4 proc. žmonių naudoja DI įrankius), Singapūras (58,6 proc.), Norvegija (45,3 proc.) ir Airija (41,7 proc.). Tai leidžia daryti išvadą, kad aukštas kompiuterinis raštingumas, bendras išsilavinimas ir technologijų prieinamumas gali skatinti greitą DI plėtrą net ir be didelių inovacijų centrų ar vietinių DI modelių kūrimo.
Pagrindinės DI plėtros sąlygos
DI paplitimą pasaulyje lemia trys tarpusavyje susiję veiksniai: inovacijų kūrėjai – tyrėjai ir modelių rengėjai, tobulinantys DI intelektą; infrastruktūros kūrėjai – inžinieriai ir institucijos, kurie vysto DI per kompiuterių tinklus, resursus ir veikimo principus; vartotojai – žmonės ir organizacijos, pasitelkiantys DI mokymuisi, kūrybai ir problemų sprendimui.
Taip pat aiški tendencija, kad DI dažniau naudojamas ten, kur yra tvirti ekonominiai ir technologiniai pagrindai ir atsilieka ten, kur šių pamatų trūksta. Maždaug 4 mlrd. žmonių – pusė pasaulio populiacijos – vis dar neturi sąlygų naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.
Pagrindiniai DI ekosistemos elementai yra elektros energiją tiekiančios sistemos, galinčios užtikrinti sklandų prietaisų ir duomenų centrų veikimą; duomenų centrai, sudarantys pasaulinio virtualaus tinklo „stuburą“; internetas, leidžiantis naudotojams jungtis ir keistis duomenimis; skaitmeniniai ir DI įgūdžiai, atveriantys galimybes kurti, naudojantis šiuo instrumentu; kalba, lemianti, kas gali naudoti DI ir kaip jis vystosi.
Pavyzdžiui, tos šalys, kurių gyventojai kalba mažiau paplitusiomis kalbomis (pvz., Malavis, Laosas) ir nekalba tarptautinėmis užsienio kalbomis, pasižymi mažesniu DI naudojimu, net ir šiuos duomenis pakoregavus pagal valstybės BVP ar interneto prieigą.
DI ateitis
„Microsoft“ ataskaitoje konstatuojama, kad DI modelių pasaulyje nuolat daugėja, o tuo pačiu mažėja ir skirtumai tarp jų. Pavyzdžiui, nors dabar šioje srityje pirmauja Jungtinės Valstijos su „OpenAI GPT-5“, tačiau Kinija atsilieka jau tik mažiau nei pusmečiu. 200 geriausių DI modelių yra sukurta vos septyniose pasaulio šalyse: JAV, Kinijoje, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Izraelyje. Atotrūkis tarp lyderės Amerikos ir paskutinės sąrašo šalies Izraelio tesiekia 11 mėnesių.
Tiesa, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai bendrai priklauso net 86 proc. pasaulio duomenų centrų pajėgumų – tai rodo, kaip stipriai yra sukoncentruoti DI infrastruktūros pagrindai.
Dirbtinis intelektas yra naujausia bendrosios paskirties universali technologija, kurios plėtra – sparčiausia žmonijos istorijoje. Tolygus jos vystymasis ir vienodos galimybės pasinaudoti šios technologijos teikiamais privalumais labai priklausys nuo koordinuotų bendrų pastangų, plečiant DI infrastruktūrą, gerinant jo veikimo principus bei gebėjimus ir mažinant skirtingų žmonijos kalbų sukuriamus barjerus.
Išsamiau su „Microsoft“ „AI Diffusion Report“ galite susipažinti čia.
