Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys rodo teigiamą tendenciją – šalyje kasmet mažėja vaikų, kuriems skiriami antimikrobiniai vaistai. Ekspertai pabrėžia, kad toks pokytis – geras ženklas, rodantis, jog gydytojai vis atsakingiau įvertina, ar iš tiesų vaikams būtina skirti antibiotikų, o pacientai vis geriau supranta, kad šie vaistai nėra panacėja nuo visų ligų.
Vis dėlto VLK atkreipia dėmesį, kad siekiant išlaikyti šį progresą svarbu toliau stiprinti švietimą apie racionalų antibiotikų skyrimą ir vartojimą, ypač regionuose, kur jų vartojimo rodikliai išlieka didesni nei šalies vidurkis.
Ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų stebėsena atskleidė, kad pastaraisiais metais vis mažiau vaikų vartoja antimikrobinius vaistus. 2022 m. juos vartojo arti 124 tūkst. vaikų, 2023 m. – 111 tūkst., o pernai – 98 tūkst. Tai reiškia, kad antibiotikų vartojimas tarp vaikų per pastaruosius dvejus metus sumažėjo beveik 21 proc. Specialistų teigimu, šį pokytį lėmė geresnė antibiotikų skyrimo kontrolė, atsakingesnis jų vartojimas ir kryptingas gydytojų švietimas.
„Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje buvo fiksuojamas ryškus bakterinių susirgimų skaičiaus padidėjimas, todėl daugiau vaikų gavo gydymą antimikrobiniais vaistais. Šiuo metu stebima grįžtanti pusiausvyra – antibiotikai vaikams skiriami tikslingiau“, – pastebi VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus vedėjos funkcijas laikinai einanti Lina Škiudaitė.
Tačiau ligonių kasos duomenys atskleidžia ir regioninius skirtumus – 14 savivaldybių daugiau nei ketvirtadalis vaikų vis dar gydomi antibiotikais, o 26 savivaldybėse antimikrobinių vaistų vartojimas netgi išaugo. Tai rodo, kad kai kuriose šalies teritorijose vis dar egzistuoja perteklinio antibiotikų skyrimo rizika ir nevienoda gydymo praktika, todėl kai kuriuose regionuose išlieka būtinos tikslingos priemonės – gydytojų mokymai, racionalaus vaistų skyrimo stebėsena ir gyventojų informavimas apie teisingą antibiotikų vartojimą.
„Mažėjantis antimikrobinių vaistų vartojimas Lietuvoje rodo, kad judame tinkama kryptimi, tačiau turime išlikti budrūs. Būtina tęsti švietimą, ypač regionuose, kur rodikliai išlieka aukšti. Antibiotikai turi būti skiriami tik tada, kai jų tikrai reikia, nes kiekvienas nepagrįstai išrašytas antibiotikas – tai žingsnis link didesnio atsparumo bakterijoms ir sunkiau gydomų infekcijų“, – sako L. Škiudaitė.
Nuo praeitų metų antimikrobiniai vaistai įtraukti į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą, todėl gydytojai gali skirti kompensuojamuosius antibiotikus visiems pacientams pagal nustatytas diagnozes. Pasak L. Škiudaitės, tai padeda užtikrinti gydymo prieinamumą, bet kartu reikalauja dar didesnės atsakomybės už racionalų jų vartojimą: „Antimikrobiniai vaistai yra gyvybiškai svarbūs gydant bakterines infekcijas, tačiau jų neteisingas vartojimas – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių bakterijos tampa atsparios gydymui“.
2023 m. Europos Sąjungoje nustatytas tikslas iki 2030 m. sumažinti ambulatoriškai ir stacionare vartojamų antibiotikų kiekį 20 proc., lyginant su 2019 m. rodikliais. Šis tikslas svarbus visoms valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, nes padeda mažinti atsparių bakterijų plitimą ir išsaugoti šių vaistų veiksmingumą ateities kartoms.
Antibiotikai negydo virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas ar dauguma kvėpavimo takų ligų. Vis dėlto jie vis dar neretai skiriami net ir tais atvejais, kai jų vartojimas nėra pagrįstas – pavyzdžiui, siekiant „profilaktiškai“ gydyti virusines infekcijas ar pacientui spaudžiant gydytoją. Tokie atvejai ne tik nepadeda pasveikti, bet ir didina riziką, kad ateityje antibiotikai taps neveiksmingi.
Kaip pabrėžia VLK specialistai, atsakingas antibiotikų vartojimas yra visos visuomenės atsakomybė. Tai reiškia, kad antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus, taip pat reikia laikytis nurodytos dozės ir gydymo trukmės, o nepanaudotų vaistų nesaugoti atsargai ar dalintis su kitais.
