Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai vis dažniau atsisuka į dangų. Ne ieškoti lėktuvų ar paukščių, bet dėl paslaptingų balionų, atklystančių iš Baltarusijos pusės. Šie, iš pirmo žvilgsnio žaisliniai, oro dariniai kelia kur kas daugiau klausimų nei šypsenų.
Kartais jie aptinkami su pritvirtintais maišeliais, kartais su nieko nesakančiomis žinutėmis, tačiau dažniausiai su prielaidomis – kas tai? Atsitiktinumas ar tyčinė akcija?
Lietuvos pasienio tarnybos jau ne kartą fiksavo įvairių objektų skrydžius per oro erdvę. Kai kurie jų atrodo kaip paprasti helio balionai, tačiau jų turinys ar skridimo trajektorijos verčia manyti, kad tai – ne nekaltas žaidimas.
Tokie incidentai kelia susirūpinimą tiek saugumo ekspertams, tiek politikams. Ypač žinant geopolitinę situaciją, kai Baltarusijos režimas laikomas neprognozuojamu ir dažnai besinaudojančiu hibridinio spaudimo priemonėmis.
Nors dažniausiai šie balionai keliauja pavėjui, jų poveikis yra labai žemiškas. Kiekvienas iš jų sukelia atgarsių žiniasklaidoje, išprovokuoja komentarus socialiniuose tinkluose, o kai kuriais atvejais net skatina priimti politinius sprendimus dėl pasienio kontrolės.
Balionai su siuntiniu – kas jų viduje?
Dažniausiai fiksuojami balionai būna plastikiniai arba guminiai, su ilgomis virvėmis, prie kurių prikabinti paketai. Vieni jų nekelia jokio pavojaus – tai, pavyzdžiui, simboliniai objektai, propaganda, kartais ir tiesiog šlamštas. Tačiau pasitaikė atvejų, kai paketų turinys kėlė kur kas daugiau nerimo.
Vienas iš dažniausių radinių yra kontrabandinės cigaretės. Tokiu būdu išvengiama fizinės sienos kontrolės ir nelegali produkcija pasiekia Lietuvos teritoriją.
Tai rodo ne tik kūrybingą nusikalstamų grupuočių požiūrį į sienos pažeidimą, bet ir technologijų bei meteorologijos išmanymą. Balionai paleidžiami tam tikru vėju, kad pasiektų konkrečią vietą.
Vis dėlto, kai kuriuose balionuose aptikti ir įdomesni elementai – dronų komponentai, stebėjimo įranga ar net GPS siųstuvai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tokie balionai gali būti panaudojami ne tik kontrabandai, bet ir žvalgybai, technologijų testavimui ar net psichologiniam spaudimui.
Politinis ir psichologinis žaidimas?
Net jei balionai nieko nepavojingo neneša, jų buvimas jau yra ženklas. Baltarusijos režimas ne kartą pasižymėjo provokatyviomis taktikomis, kuriomis siekiama išlaikyti kaimynines šalis nuolatinėje įtampoje.
Pasieniečiai, turintys reaguoti į kiekvieną neaiškų objektą, eikvoja laiką ir resursus – tai jau savaime yra pergalė provokatoriams. Tokia hibridinio karo taktika yra sena kaip pasaulis. Sukelti mažus, bet nuolatinius trukdžius, kurie destabilizuoja situaciją, verčia šalį reaguoti, įsitempti ir galiausiai – padaryti klaidų.
Lietuvai tai reiškia nuolatinę stebėseną, padidintą budrumą ir, kai kuriais atvejais, net politinių sprendimų spaudimą, pavyzdžiui, dėl oro erdvės stebėjimo priemonių stiprinimo.
Ne mažiau svarbus ir psichologinis poveikis visuomenei. Žmonės pradeda nepasitikėti saugumo sistema, kyla sąmokslo teorijos, o žiniasklaida, aptarinėdama kiekvieną naują „paslaptingą balioną“, dar labiau stiprina šią įtampą. Net ir tada, kai nieko grėsmingo neįvyksta.
Ar galime išvengti šių incidentų?
Atsakymas, tik iš dalies. Oro balionai, ypač paleisti su vėju, nėra taip lengvai pastebimi ir sulaikomi. Jų trajektorijas sunku prognozuoti, o nustatyti paleidimo vietą yra beveik neįmanoma. Dėl to Lietuvos tarnybos gali tik reaguoti, bet retai užkirsti kelią.
Tačiau tai nereiškia, kad reikia nuleisti rankas. Atnaujintos radarų sistemos, dirbtiniu intelektu paremti oro stebėjimo įrankiai, koordinuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir visuomenės informavimas gali padėti suvaldyti šią keistą, bet potencialiai pavojingą tendenciją.
Svarbiausia yra išlikti budriems, bet nepasiduoti panikai. Kiekvienas balionas gali būti tiesiog nekenksminga šiukšlė, bet kai kuriais atvejais, svarbi grandis didesniame paveiksle. Saugumas prasideda ne tik nuo sienų, bet ir nuo gebėjimo laiku suprasti, kas iš tikrųjų vyksta.
