Škotijoje mokslininkai aptiko stulbinantį radinį, tai išnykusį gyvūną, kuris jungia gyvačių ir driežų bruožus. Šis padaras, pavadintas „Breugnathair elgolensis“, gyveno prieš 167 mln. metų, vidurinės juros laikotarpiu, ir buvo maždaug katės dydžio.
Tyrėjai mano, kad jis galėjo būti viena iš svarbiausių grandžių suprantant, kaip evoliucijos eigoje atsirado šiuolaikinės gyvatės. Britų salos jau seniai laikomos svarbia vieta gyvačių kilmės tyrimams.
Būtent čia buvo rasti ir ankstesni atradimai, tokie kaip „Eophis“, laikomas vienu pirmųjų gyvačių protėvių. Naujas radinys iš Skajaus salos Škotijoje atskleidė, kad gyvačių raida nebuvo paprasta ar tiesi, tai ji vyko sudėtingai, įvairioms roplių grupėms vystant panašius bruožus tuo pačiu metu.
Šis atradimas leidžia manyti, kad senoviniai ropliai su gyvatėms būdingomis savybėmis galėjo egzistuoti dar gerokai anksčiau, nei manyta. Tai rodo, kad gamta ilgai eksperimentavo, kol atsirado pirmosios tikros gyvatės, tai gyvūnai be kojų, bet puikiai prisitaikę prie medžioklės.
Keistas roplys iš Škotijos
„Breugnathair elgolensis“ buvo rastas uolienose Škotijos Skajaus saloje, tai vietovėje, kur prieš milijonus metų susidurdavo jūros ir sausumos ekosistemos. Čia gyvavo įvairūs gyvūnai, tarp jų ir šis plėšrus roplys. Manoma, kad jis priklausė išnykusiai „Parviraptoridae“ grupei, kurios atstovai gyveno tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje.
Ši roplių grupė laikoma viena iš ankstyviausių, iš kurios galėjo kilti gyvatės. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad šie gyvūnai vystėsi nepriklausomai ir tik atsitiktinai įgijo panašius bruožus. Šiandien panašią situaciją galime matyti ir su kai kuriomis šiuolaikinėmis rūšimis, pavyzdžiui, bekojais driežais, kurie atrodo kaip gyvatės, bet jomis nėra.
Ne tik gyvatės protėvis, bet ir evoliucinis galvosūkis
Nors iš pirmo žvilgsnio šis padaras atrodo kaip ankstyva gyvatė, tai dar nereiškia, kad jis tiesiogiai buvo jų protėvis. Jo kūnas turėjo visiškai išsivysčiusias kojas, tačiau žandikauliai ir dantys buvo panašūs į šiuolaikinių pitonų. Tokia sandara leido jam medžioti smulkius žinduolius ir kitus roplius.
Šis padaras buvo apie 40 centimetrų ilgio ir, pasak tyrėjų, vienas didžiausių plėšrūnų savo aplinkoje. Jo dantys buvo lenkti ir aštrūs, tai puikiai pritaikyti grobiui sulaikyti. Tačiau skirtingai nei tikros gyvatės, „Breugnathair“ dar išlaikė keturias stiprias galūnes, todėl laikomas tarpine grandimi tarp driežų ir gyvačių.
Kas iš tikrųjų buvo šis gyvūnas?
Tyrimus atlikę mokslininkai iš Amerikos gamtos istorijos muziejaus teigia, kad šis roplys turėjo gyvatėms būdingą žandikaulio struktūrą, bet išliko gana primityvus. Tai rodo, kad gyvačių evoliucija buvo ne tiesus procesas, o sudėtingas reiškinys, kuriame kelių skirtingų rūšių gyvūnai nepriklausomai vystė panašius bruožus.
Dėl šios priežasties naujasis radinys pavadintas „Breugnathair“, kas škotų gėlų kalba reiškia „klaidinga gyvatė“. Tai puikiai apibūdina šio gyvūno prigimtį, tai jis buvo ne tik senovės roplys, bet ir gyvas įrodymas, kad evoliucija dažnai ieško daugybės kelių, kol randa sėkmingiausią sprendimą.
Naujas atradimas suteikia mokslui dar vieną dėlionės dalį, padedančią geriau suprasti, kaip iš paprastų driežų per milijonus metų atsirado šiuolaikinės gyvatės, tai vieni iš sėkmingiausių plėšrūnų Žemėje.
