Ruduo, tai metas, kai rudieji lokiai įsijungia į vieną svarbiausių savo gyvenimo etapų. Jiems tenka pasiruošti ilgam žiemos miegui, kuris, nors ir ne toks gilus kaip kai kurių kitų gyvūnų, reikalauja milžiniškų energijos atsargų.
Kad tai pasiektų, šie galingi žinduoliai patenka į vadinamąją hiperfagijos fazę, tai jie gali ėsti be saiko, nejausdami jokio sotumo. Šis elgesys nėra liga, o natūralus gamtos mechanizmas.
Žmogui nuolatinis alkis reikštų pavojingą sutrikimą, tačiau lokiams jis būtinas išlikimui. Per kelis mėnesius jie priauga net iki pusės savo svorio, o tai leidžia ištverti ilgą žiemą, kai maisto šaltiniai tampa neprieinami.
Ši unikali adaptacija stebina žmones visame pasaulyje. Vieni mato ją kaip evoliucijos stebuklą, kiti, kaip įspūdingą gamtos spektaklį, pavyzdžiui, Aliaskoje, kur vyksta net „Storojo lokio savaitė“.
Kova dėl kilogramų
Prieš užmigdamas lokys gali priaugti nuo 20 iki 50 proc. kūno masės. Tai reiškia, kad 200 kilogramų sveriantis patinas iki rudens gali pasiekti 300 kilogramų ribą. Tokie pokyčiai vyksta vos per kelis mėnesius, o jų mastas prilygtų tam, jei žmogus priaugtų 40 – 50 kilogramų per trumpą laiką.
Žiemą lokiai užmiega ne visiškai, jų kūnas sulėtina kvėpavimą ir širdies darbą, kūno temperatūra nukrinta iki 31 laipsnio, tačiau jie gali prabusti. Per šį laiką jų svoris krenta net iki 40 proc.
Be sukauptų atsargų toks išbandymas būtų mirtinas. Hiperfagija, tai išgyvenimo garantas. Ji užtikrina, kad pavasarį iš guolių išlįstų gyvi ir stiprūs gyvūnai, pasiruošę naujam gyvenimo ciklui.
Maisto šaltiniai skiriasi priklausomai nuo regiono. Aliaskoje lokiai šluoja į viršų migruojančius lašišų būrius, kurių nerštas sutampa su jų didžiausiu alkio laikotarpiu. Europoje ir Lietuvoje didesnę dalį meniu sudaro miško gėrybės. tai mėlynės, avietės, gervuogės, riešutai ir grybai.
Rytų Beskidų kalnų regione, gamtininkai sąmoningai sodina vaismedžius, kad lokiai rastų pakankamai maisto miškuose ir neieškotų jo žmonių sąvartynuose. Tokie projektai padeda sumažinti konfliktus tarp žmonių ir laukinės gamtos.
Lokiai taip pat minta vabzdžiais, sliekais, neatsisako ir kritusių gyvūnų mėsos. Jie yra oportunistai, valgo tai, kas tuo metu prieinama, svarbiausia, kad tai padėtų sukaupti reikiamą riebalų sluoksnį.
„Storojo lokio savaitė“ Aliaskoje
Aliaskos Katmajaus nacionaliniame parke šis gamtos spektaklis tapo tikra atrakcija. Kasmet vyksta „Storojo lokio savaitė“, kurios metu stebima, kaip lokiai masiškai gaudo lašišas, kad priaugtų svorio. Lankytojai internetu net renka storiausią lokį, tai gamta tampa viešu reginiu, kuris kartu skatina domėtis laukiniais gyvūnais.
Ši iniciatyva primena, jog lokių storėjimas rudenį nėra liga, o būtina strategija. Jų organizmas specialiai sumažina sotumo hormono leptino gamybą ir padidina alkį skatinančio grelino kiekį.
Dėl to jie nuolat jaučia alkį ir kasdien gali suėsti iki 20 kilogramų maisto. Tai gamtos planas, leidžiantis jiems išgyventi ilgas žiemas, kai jokio maisto nebus. Kiekvienas rudeninis kilogramas tampa investicija į pavasarį.
