Grojimas muzikos instrumentu jau seniai siejamas su daugybe teigiamų poveikių smegenims. Jis lavina motorinius įgūdžius, atmintį, kalbos gebėjimus ir netgi padeda ilgiau išlaikyti smegenis jaunas. Tačiau naujas tyrimas atskleidė dar vieną netikėtą privalumą, tai muzikantai jaučia skausmą kitaip nei dauguma žmonių.
Šis atradimas kilo iš pastebėjimo, kad muzikantai nepaisydami diskomforto tęsia treniruotes ir kartoja tūkstančius judesių. Mokslininkams kilo klausimas ar nuolatinė praktika, keičianti smegenis, gali paveikti ir skausmo suvokimą. Siekdami atsakyti į šį klausimą jie atliko tyrimą, kuriame dalyvavo tiek muzikantai, tiek žmonės, niekada profesionaliai negroję instrumentu.
Rezultatai parodė, kad muzikinis lavinimasis iš esmės pakeičia smegenų reakciją į skausmą. Tai ne tik suteikia įžvalgų apie muzikantų ištvermę, bet ir atveria galimybes kurti naujus metodus skausmo terapijoje.
Kaip veikia skausmas?
Skausmas yra natūrali apsauginė reakcija padedanti išvengti didesnių sužeidimų. Jis suaktyvina smegenų ir kūno signalus, verčia atsitraukti nuo žalingų dirgiklių ir riboti pažeistos vietos naudojimą. Tuo pačiu skausmas keičia motorinės žievės aktyvumą, pristabdydamas judesius.
Ilgalaikis skausmas gali turėti priešingą poveikį. Jei skausmas tęsiasi ilgai, smegenų „kūno žemėlapis“, tai vieta kurioje užkoduoti judesiai ima mažėti. Tai didina jautrumą skausmui ir trukdo reabilitacijai.
Tačiau ne visi žmonės patiria tai vienodai, kai kurie yra atsparesni, o jų smegenys mažiau paveikiamos. Kodėl taip nutinka iki šiol nebuvo visiškai aišku. Tad klausimas ar nuolatinė muzikinė praktika gali tapti viena iš atsparumo priežasčių pasirodė itin intriguojanti.
Muzikantų tyrimas
Mokslininkai sukėlė laikiną rankų skausmą tiek muzikantams, tiek nemuzikantams, naudodami saugią nervų augimo faktoriaus injekciją. Ji sukelia raumenų maudimą kelias dienas, tačiau nepadaro jokios žalos. Tuo metu smegenų veikla buvo matuojama transkranijinės magnetinės stimuliacijos metodu.
Dar prieš skausmo sukėlimą muzikantų smegenų rankos žemėlapiai buvo labiau išlavinti. Kuo daugiau valandų jie buvo praleidę repetuodami, tuo ryškesnis buvo šis efektas. Po injekcijų muzikantai jautė mažesnį diskomfortą, o jų smegenų žemėlapiai nesusitraukė net po kelių dienų skausmo.
Tuo tarpu nemuzikantų smegenys reagavo įprastai, tai žemėlapiai greitai sumažėjo, o skausmo suvokimas sustiprėjo. Šis kontrastas rodo, kad ilgametė muzikinė praktika veikia kaip tam tikras „skydas“ nuo neigiamo skausmo poveikio.
Ką tai reiškia ateičiai?
Nors tyrime dalyvavo vos 40 žmonių, rezultatai išryškino aiškius skirtumus tarp muzikantų ir kitų dalyvių. Muzikinis treniravimasis ne tik ugdo įgūdžius, bet ir keičia tai, kaip smegenys apdoroja skausmą. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės yra atsparesni ilgalaikiam diskomfortui.
Žinoma, tai nėra gydymas nuo lėtinių skausmų, tačiau atradimas suteikia naujų galimybių medicinai. Ateityje tokie tyrimai gali padėti sukurti terapijas, kurios „pertreniruoja“ smegenis žmonėms kenčiantiems nuolatinį skausmą.
Svarbiausia, kad šis darbas parodė, kad kasdienė praktika gali pakeisti ne tik mūsų įgūdžius, bet ir patį pasaulio suvokimą. Muzikantų pavyzdys atskleidžia, kad ilgalaikė disciplina ir mokymasis gali tiesiogine prasme performuoti smegenis ir pakeisti tai, kaip jaučiame skausmą.
