Prie Sicilijos krantų archeologai aptiko tikrą sensaciją, tai iš jūros dugno buvo iškeltas puikiai išsilaikęs romėniškas bronzinis šalmas. Jis nugrimzdo į vandenį daugiau nei prieš 2200 metų, per Pirmąjį pūnų karą, ir išbuvo ten iki šių dienų.
Išskirtinę reikšmę radiniui suteikia tai, kad šalmas išliko visiškai nepažeistas, kartu su skruostų apsaugomis, kurios yra itin retos tarp šio laikotarpio eksponatų. Šis neeilinis atradimas siejamas su garsia Egadų mūšio vieta.
Būtent ten, 241 m. pr. Kr., romėnų vadas Lutacijas Katulas galutinai nugalėjo Kartaginos laivyną ir privertė priešą kapituliuoti. Tai buvo lūžio taškas, nulėmęs Romos valdžią Viduržemio jūroje ir pavertęs Siciliją pirmąja Romos provincija už Apeninų ribų.
Archeologai pabrėžia, kad toks radinys ne tik primena senovės mūšių realybę, bet ir suteikia unikalios medžiagos istoriniams tyrimams. Šalmas priklauso Montefortino tipui, plačiai naudotam Romos kariuomenėje.
Mūšis, pakeitęs istoriją
Egadų salų mūšis buvo lemiamas Pirmojo pūnų karo etapas. Po ilgų kovų Romos laivynui pavyko pasiekti visišką pergalę. Kartagina buvo priversta atsisakyti Sicilijos, sumokėti didžiulę sidabro kontribuciją ir taip neteko savo įtakos šiame regione.
Būtent šio istorinio susidūrimo kontekste archeologai aptiko šalmo liekanas. Tai tarsi tiesioginė jungtis su senovės kareiviais, kovojusiais viename iš reikšmingiausių Antikos jūrų mūšių.
Montefortino tipo šalmas
Montefortino tipo šalmai pradėti gaminti dar IV a. pr. Kr. Jie buvo paprastos, bet labai praktiškos konstrukcijos, tai suapvalinta viršutinė dalis, platėjantis kraštas ir tvirta sprando apsauga užtikrino kareiviui apsaugą nuo smūgių.
Šis modelis taip išpopuliarėjo, kad nuo II a. pr. Kr. pradėta masinė jų gamyba. Visgi retai išlikdavo visos detalės, ypač skruostų apsaugos, todėl Sicilijoje rastas šalmas laikomas išskirtiniu pavyzdžiu. Mokslininkai jį įvardija kaip vieną geriausiai išsilaikiusių Montefortino šalmų, kokie kada nors buvo rasti.
Tyrimų reikšmė
Šalmo radinys yra tarptautinio projekto, vykdomo Sicilijos „Superintendency of the Sea“ kartu su archeologais narais ir mokslininkais iš kitų šalių, dalis. Per daugiau nei penkiolika metų šiame regione rasta ne tik šalmų, bet ir 27 bronziniai laivų taranai, daugybė kardų, ietys, keramikos fragmentai bei monetos.
Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip kompiuterinė tomografija, leidžia tirti šiuos radinius nepažeidžiant jų struktūros. Vienas iš įspūdingų pavyzdžių, tai ant ginklo rasta įrėžta Romos pareigūno Servijaus Sulpicijaus pavardė, atskleidžianti įdomių detalių apie to meto kariuomenės organizaciją.
Šis atradimas suteikia ne tik retą galimybę iš arti pažvelgti į romėnų legionierių ginkluotę, bet ir padeda geriau suprasti karo techniką, mūšių eigą bei kasdienį karių gyvenimą. Tokie radiniai tampa tiltu tarp mūsų laikų ir Antikos, leidžiančiu rekonstruoti ne tik mūšių strategijas, bet ir žmonių patirtis prieš du tūkstančius metų.
