Jau keletą metų iš eilės Rusijos verslo elitas patiria šiurpią mirties bangą, kuri ne tik nestabdo, bet ir vis labiau kelia nerimą tiek vietos, tiek tarptautinėms žvalgyboms. Paskutinė auka – žinomas kalio ir magnio gavybos įmonės vadovas, kurio kūnas buvo rastas be galvos, paliktas po tiltu šalia Kaliningrado.
Ši tragedija tęsia ilgametę keistų, dažnai brutalumu pasižyminčių mirčių seriją, kurios pradžia siejama su Rusijos invazija į Ukrainą. Tai jau devynioliktoji paslaptinga žūtis nuo 2022 metų vasario.
Naujasis epizodas sukrečia savo brutalumu, tačiau taip pat išryškina dėsningumą, kuris pastaruosius trejus metus kelia nerimą ne tik Rusijos gyventojams, bet ir tarptautinei bendruomenei.
Vadovo kūnas rastas po tiltu
Naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi teisėsaugos šaltiniais, pranešė, kad nužudytojo kūnas buvo aptiktas be galvos, po tiltu netoli Kaliningrado srities, kuri ribojasi su Lenkija. Prie kūno buvo pririštas vilkimo lynas, kas leidžia manyti, kad aukos kūnas galėjo būti pertemptas iš kitos vietos.
Žuvęs asmuo – Aleksejus Sinistynas, įmonės „K-Potash Service“ generalinis direktorius. Jis vadovavo kalio ir magnio gavybos bendrovei nuo 2022 metų spalio. Ši įmonė vykdė projektą, skirtą kalio telkinių eksploatavimui netoli Kaliningrado srities sienos su Lenkija.
Paslaptingų mirčių sąrašas ilgėja
Aleksejaus Sinistyno mirtis yra jau devynioliktoji iš paslaptingų verslo ar politinių veikėjų žūčių, kurios prasidėjo nuo karo Ukrainoje pradžios. Pasak Azerbaidžano naujienų portalo „Caliber“, vien tik 2022 metais buvo užfiksuota dešimt tokių atvejų.
Daugelis jų apėmė kritimus iš aukštų pastatų, šūvius į save arba staigias „natūralias“ mirtis, kurių priežastys iki šiol nėra aiškios. Šios mirtys palietė ne tik verslo lyderius.
Taip pat buvo netikėtai mirę karininkai, aukšti valstybiniai tarnautojai bei įvairių sektorių vadovai. Dalis iš jų buvo susiję su energetikos, transporto ir nekilnojamojo turto sektoriais. Ne vienas priklausė didžiausioms Rusijos valstybinėms ar privačioms įmonėms.
Ryšys su karu Ukrainoje?
Nors oficialiai šios mirtys nėra siejamos su karu Ukrainoje, faktas, kad dauguma jų įvyko po karo pradžios, kelia pagrįstų įtarimų. Kai kurie tyrėjai ir žurnalistai teigia, kad tai gali būti susiję su vidiniais Rusijos elito konfliktais, kovomis dėl įtakos zonų ar netgi bandymais nuslėpti informaciją apie tam tikrus veiksmus karo fone.
Verslo aplinkoje tvyranti įtampa, didėjantis nepasitikėjimas ir vis griežtėjanti Kremliaus kontrolė sukuria sąlygas, kuriose net įtakingiausi žmonės tampa pažeidžiami. Visiškai aišku viena – tokie įvykiai ne tik meta šešėlį ant pačios Rusijos vidaus padėties, bet ir stiprina įtarimus, kad šalyje vyksta nuožmi ir pavojinga jėgų kova.
Ką slepia tyla?
Šiuo metu tyrimas dėl Aleksejaus Sinistyno mirties tęsiasi. Kol kas nėra pateikta oficialių versijų apie galimas žūties aplinkybes ar įtariamuosius. Tačiau stebėtojai pažymi, kad toks atvejis neturėtų būti laikomas atsitiktiniu. Ypač žinant, jog žuvusysis vadovavo bendrovei, veikusiai prie pat strategiškai jautrios vietos – sienos su NATO valstybe.
Neoficialiai kalbama ir apie tai, kad kai kurie iš žuvusiųjų galėjo būti informacijos nešėjai arba turėjo prieigą prie jautrių duomenų apie Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jei tai pasitvirtintų, tai reikštų, jog šie atvejai yra ne šiaip kriminaliniai nusikaltimai, o galimai dalis platesnio mechanizmo, skirto kontroliuoti informacijos sklaidą ir užtildyti nepageidaujamus asmenis.
