Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad per mažas vandens vartojimas gali turėti rimtų pasekmių ilgalaikei sveikatai. Nepakankamas skysčių kiekis sustiprina organizmo streso reakciją ir padidina kortizolio, tai pagrindinio streso hormono kiekį. Ilgainiui tai gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei depresijos riziką.
Liverpulio Džono Mūro universiteto (LJMU) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kasdien suvartojantys mažiau nei 1,5 litro skysčių, patiria daugiau nei 50 proc. didesnį kortizolio šuolį, reaguodami į stresą, palyginti su tais, kurie pasiekia rekomenduojamą normą. Šis ryšys parodo, kad tinkama hidratacija yra vienas iš paprasčiausių būdų sumažinti ilgalaikius sveikatos pavojus.
Profesorius Neilas Valshas pabrėžia, kad „Kortizolis yra pagrindinis organizmo streso hormonas, o jo perteklinė reakcija susijusi su padidėjusia širdies ligų, diabeto ir depresijos rizika. Jei laukia įtempta diena ar svarbus pristatymas, vandens butelis šalia gali būti nedidelis, bet reikšmingas įprotis.“
Tyrimo eiga ir rezultatai
Mokslininkai suskirstė jaunus sveikus dalyvius į dvi grupes pagal jų kasdienį skysčių suvartojimą. „Mažo skysčių kiekio“ grupė vartojo mažiau nei 1,5 litro, o „didelio kiekio“ grupė, tai 2 litrus moterims ir 2,5 litro vyrams, kaip rekomenduojama.
Vieną savaitę dalyviai laikėsi savo įprastų gėrimo įpročių, o jų hidratacijos būklė buvo stebima kraujo ir šlapimo testais. Po to visi atliko socialinio streso testą, kuris imituoja realias įtemptas situacijas, tai darbo pokalbį ir riboto laiko matematikos užduotis.
Abi grupės jautėsi panašiai nervingos, jų širdies ritmas pakilo, tačiau ryškūs skirtumai pasimatė hormonų lygiu. Tik tie, kurie gėrė mažiau, patyrė žymų kortizolio padidėjimą seilėse. Be to, jų šlapimas buvo tamsesnis ir labiau koncentruotas, tai aiškus ženklas, kad organizmas buvo dehidratuotas.
Kodėl dehidratacija pavojinga?
Kai organizmui trūksta skysčių, įsijungia apsauginis mechanizmas, tai išsiskiria hormonas vazopresinas. Jis padeda inkstams sulaikyti vandenį, bet kartu aktyvuoja ir smegenų streso centrą, tai pagumburį. Rezultatas yra padidėjusi kortizolio gamyba.
Ilgalaikis tokios sistemos aktyvumas apkrauna inkstus, trikdo elektrolitų balansą ir skatina lėtinį streso poveikį. Tai reiškia, kad dehidratacija nėra tik laikinas troškulio pojūtis, tai ji gali sukelti grandininę reakciją, ilgainiui pakenkiančią širdžiai, medžiagų apykaitai ir psichinei sveikatai.
Hidratacija kaip sveikatos ginklas
Nors būtini dar ilgesni tyrimai, jau dabar akivaizdu, kad rekomenduojamos skysčių normos, tai apie 2 litrus moterims ir 2,5 litro vyrams per dieną turi pagrįstą mokslinį pagrindą. Net paprastas įprotis stebėti šlapimo spalvą gali padėti įvertinti hidratacijos būklę, tai šviesiai gelsvas tonas paprastai rodo pakankamą skysčių kiekį.
Kaip pabrėžia tyrėjai, jei žinote, kad laukia įtempta diena, pasirūpinkite vandens buteliu. Tai nedidelė detalė, galinti padėti sumažinti streso žalą ir ilgainiui apsaugoti sveikatą.
Šis tyrimas primena, kad mūsų sveikatai didžiulę įtaką daro elementarūs kasdieniai įpročiai. Reguliarus vandens vartojimas gali tapti vienu iš paprasčiausių būdų palaikyti geresnę širdies veiklą, psichinę savijautą ir sumažinti ligų riziką. Kitaip tariant, vandens butelis šalia, tai ne tik patogumas, bet ir svarbi investicija į sveiką ateitį.
