Rugpjūčio mėnesį vykusių taikos derybų dėl karo Ukrainoje paraštėse JAV ir Rusijos pareigūnai aptarė galimus energetikos sandorius. Penki šaltiniai, susipažinę su diskusijų eiga, teigia, kad tokie susitarimai buvo pasiūlyti kaip paskata Maskvai sutikti su taikos sąlygomis ir kad Vašingtonas galėtų švelninti taikomus sankcijų režimus.
Po 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos Rusija buvo atkirsta nuo daugumos tarptautinių investicijų į energetikos sektorių. Dėl to šalies projektai, įskaitant didelio masto naftos ir dujų programas, liko be Vakarų paramos. Naujausių pokalbių metu buvo svarstoma, kaip šią situaciją būtų galima pakeisti, jei Maskva parodytų ryžtą dėl taikos Ukrainoje.
Šaltinių teigimu, tokie pasiūlymai susiję ne tik su JAV energetikos kompanijų sugrįžimu į Rusiją, bet ir su potencialiais sandoriais, kurie suteiktų Kremliui prieigą prie technologijų, šiuo metu nepasiekiamų dėl sankcijų.
Kokie sandoriai buvo svarstomi
Trys šaltiniai teigia, kad buvo aptarta galimybė JAV bendrovei „Exxon Mobil“ sugrįžti į Sakhalin-1 naftos ir dujų projektą Tolimuosiuose Rytuose, iš kurio ji pasitraukė 2022 metais patyrusi 4,6 mlrd. dolerių nuostolių. Tuomet Rusijos valdžia perėmė užsienio akcininkų turėtas dalis.
Keturi šaltiniai paminėjo ir kitą temą – galimą JAV įrangos tiekimą Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektams, tokiems kaip „Arctic LNG 2“. Šis projektas yra įtrauktas į sankcijų sąrašą, todėl šiuo metu negali naudotis būtina vakarietiška technika, pavyzdžiui, ledlaužių klasės laivais.
Buvo svarstyta netgi idėja, kad JAV galėtų įsigyti branduoliniais varikliais varomų ledlaužių iš Rusijos. Tokia galimybė, kaip skelbia šaltiniai, buvo paminėta dar rugpjūčio 15 dieną vykusiame Aliaskos susitikime.
Derybų detalės ir politinis fonas
Teigiama, kad minėtos temos buvo aptartos per JAV pasiuntinio Steve’o Witkoffo vizitą Maskvoje, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei jo investicijų pasiuntiniu Kirillu Dmitrijevu. Apie derybas buvo informuotas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Šaltiniai atskleidžia, kad Baltieji rūmai norėjo turėti aiškų rezultatą po Aliaskos susitikimo, galėjusį būti pristatytą kaip „didysis investicinis sandoris“. Tokia žinia, anot vieno pašnekovo, Trumpo akyse būtų parodžiusi realų pasiekimą.
Vis dėlto oficialiai nei „Exxon Mobil“, nei Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ ir „Novatek“ situacijos nekomentavo. Dmitrijevo atstovas taip pat atsisakė pateikti paaiškinimus.
Sankcijų spaudimas ir geopolitika
JAV prezidentas yra perspėjęs, kad Rusijai gali būti pritaikytos dar griežtesnės sankcijos, jei taikos derybos nejudės į priekį. Taip pat buvo pagrasinta įvesti tarifus Indijai, kuri yra vienas iš pagrindinių rusiškos naftos pirkėjų. Tokie veiksmai ženkliai apsunkintų Rusijos naftos eksporto galimybes.
Dar šių metų pradžioje JAV ir Rusijos pareigūnai nagrinėjo idėją, kaip būtų galima atnaujinti rusiškų dujų tiekimą į Europą. Vis dėlto šiuos planus sustabdė Europos Sąjungos politika, numatanti visišką rusiškų dujų importo nutraukimą iki 2027 metų.
Dabartinės diskusijos labiau orientuojasi į dvišalius JAV ir Rusijos susitarimus, apeinant ES, kuri išlieka nuosekliai palaikanti Ukrainą.
Kinijos faktorius
Svarbu tai, kad „Arctic LNG 2“ projektui reikalinga įranga galėtų būti tiekiama ne tik iš Vakarų, bet ir iš Kinijos. Šaltinių teigimu, Vašingtonas siekia, kad Rusija pasirinktų JAV technologijas, o ne Pekino paramą. Tokiu būdu būtų siekiama susilpninti glaudų Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą, kuris per pastaruosius metus tapo itin glaudus.
Prieš invaziją į Ukrainą Rusija ir Kinija paskelbė „be ribų“ partnerystę, o per pastarąjį dešimtmetį Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas susitiko daugiau nei 40 kartų. Pastaraisiais mėnesiais Putinas viešai vadino Kiniją sąjungininke.
Šie galimi energetikos sandoriai rodo, jog taikos derybos tarp JAV ir Rusijos vyksta ne tik diplomatinėje, bet ir ekonominėje plotmėje. Energetikos sektorius tampa viena iš svarbiausių derybų kortų, kuri gali turėti tiesioginę įtaką karo eigai ir tolimesniems geopolitiniams santykiams.
