Europos automobilių pramonė, ilgą laiką buvusi vienu iš svarbiausių žemyno ekonomikos variklių, šiandien išgyvena gilią krizę. Užuot investavę į naujas gamyklas ir plėtrą, gamintojai priversti stabdyti veiklą, uždaryti fabrikus ir masiškai atleisti darbuotojus. Ekspertai sutaria, kad prie to prisideda Europos Sąjungos politika, kuri, nors siekia aplinkosauginių tikslų, destabilizuoja visą sektorių.
Naujausi duomenys rodo, jog po ilgo augimo laikotarpio Europos automobilių sektorius praranda stabilumą. Kasdien prarandama vidutiniškai apie 500 darbo vietų, o įmonės vis dažniau renkasi perkelti gamybą už Europos Sąjungos ribų.
Po ilgų metų rekordinių gamybos apimčių vis daugiau fabrikų uždaroma, o vietoje naujų darbo vietų kuriamos tik išeitinės kompensacijos atleistiems darbuotojams. Vienas pagrindinių sunkumų, tai milžiniškos energijos kainos. Nors po 2022 metų jos šiek tiek sumažėjo, tačiau išlieka gerokai didesnės nei prieš pandemiją.
Europos gamintojai už elektrą moka beveik dvigubai daugiau nei Jungtinėse Valstijose ir apie pusantro karto daugiau nei Kinijoje. Tokia disproporcija lemia, kad gamyba žemyne tampa vis mažiau konkurencinga. Net naujai pastatytos gamyklos, veikiančios vos kelerius metus, pradeda stabdyti darbą, nes išlaikyti jas tampa ekonomiškai nenaudinga.
Dujų kainų skirtumai
Dar ryškiau kainų skirtumai matomi dujų rinkoje. 2025 metais vidutinė dujų kaina Jungtinėse Valstijose sudaro mažiau nei ketvirtadalį to, ką už tą patį energijos šaltinį moka Europos gamintojai. Nors Kinija didelę dalį energijos vis dar gamina iš anglies, bendros sąnaudos išlieka ženkliai mažesnės.
Toks pranašumas leidžia Azijos ir Amerikos gamintojams siūlyti pigesnius produktus, tuo pat metu spaudžiant europietiškus gamintojus iš rinkos. Ekspertai teigia, kad didžioji dalis tiekėjų jau šeštus metus iš eilės dirba žemiau pelningumo ribos. Vien per pirmuosius 2025 metų mėnesius net 57 procentai visų darbuotojų atleidimų buvo susiję su bankrotais arba gamyklų uždarymais.
Nuo metų pradžios Europoje veiklą nutraukė mažiausiai aštuoni stambūs fabrikai ar įmonės. Kadangi automobilių gamyba jungia daugybę tiekimo grandžių, vieno fabriko uždarymas iškart paveikia šimtus smulkesnių tiekėjų, tai nuo plastiko liejyklų iki elektronikos komponentų gamintojų. Tokiu būdu įsijungia domino efektas, kuris iš esmės sugriauna visą tiekimo ekosistemą.
Tuo pačiu metu Europoje sparčiai auga pigesnių Kinijos automobilių pardavimai. Vien per gegužės mėnesį jų dalis rinkoje pasiekė rekordinį lygį, o pardavimai šoktelėjo net 85 procentais. Tai rodo, kad vietos gamintojai praranda konkurencinę kovą, nes negali pasiūlyti tokio kainų ir kokybės santykio kaip Azijos gamintojai. Tokia situacija dar labiau didina spaudimą europinei pramonei, kurią varžo didelės sąnaudos ir griežta klimato politika.
„Žalieji planai“ ir jų pasekmės
Europos Sąjunga deklaruoja ambicingus klimato tikslus, tačiau jų įgyvendinimas kelia rimtų iššūkių pramonei. 2024 metų vasarį Europos Komisija paskelbė naują siekį iki 2040 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 procentų, palyginti su 1990 metų lygiu.
Tai turėtų būti tarpinis etapas link visiškos klimato neutralumo iki 2050 metų. Nors tikslas siekia užtikrinti geresnę ateitį būsimoms kartoms, ekspertai įspėja, jog toks planas gali dar labiau apsunkinti padėtį sektoriuje, kuris jau dabar balansuoja ant išlikimo ribos.
Europos automobilių pramonė šiandien yra rimto lūžio taške. Energetikos kainos, didėjantys darbo užmokesčiai, griežti aplinkosauginiai reikalavimai ir konkurencija su pigesniais importuojamais automobiliais verčia gamintojus ieškoti išeičių už Europos ribų.
Masiniai fabriko uždarymai, tūkstančių darbo vietų praradimas ir investicijų trūkumas kelia klausimą, ar žemynas sugebės išlaikyti vieną svarbiausių savo ekonomikos sektorių. Jei artimiausiu metu nebus priimtos esminės reformos, Europos automobilių pramonė gali tapti tik praeities prisiminimu, o jos vietą užims Kinijos ir Amerikos gamintojai.
