Šiuolaikinė darbo rinka tampa vis sudėtingesnė jauniems žmonėms, vos pradedantiems savarankišką gyvenimą. Nors prognozuojama, kad pasaulyje artimiausiais metais atsiras dešimtys milijonų naujų darbo vietų, tai dar nereiškia, kad galimybės bus pasiekiamos visiems. Augantis automatizavimas ir vis labiau plintanti dirbtinio intelekto įtaka kelia nerimą net gerai išsilavinusiems absolventams, kurie vis dažniau abejoja dėl savo ateities stabilumo.
Billas Gatesas, vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų, atkreipė dėmesį į šią tendenciją ir pasidalijo mintimis, kaip jauni žmonės galėtų geriau prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio pokyčių. Pasak jo, nors dirbtinis intelektas kuria įspūdingas galimybes, vien tik jų nepakaks norint užsitikrinti saugią vietą darbo rinkoje.
Kalbėdamas interviu metu, B. Gatesas pateikė paprastą, bet reikšmingą patarimą neseniai mokslus baigusiems jaunuoliams. Jis ragino aktyviai naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, būti smalsiems, skaityti ir sekti naujausias technologijų tendencijas.
Vis dėlto jis taip pat perspėjo, kad tai negarantuoja stabilių darbo galimybių. Pasak B. Gateso, dirbtinis intelektas atveria įkvepiančių ir įdomių galimybių, tačiau jaunam žmogui nepakanka tik domėtis technologijomis. Konkurencija vis didėja, o darbo vietos, kurios anksčiau būdavo skirtos pradedantiesiems, šiandien tampa vis sunkiau pasiekiamos. Dėl to jaunimas, įžengiantis į profesinį gyvenimą, susiduria su rimtais iššūkiais.
Nusivylimas dar nepradėjus karjeros
Ypatingai šią situaciją jaučia Z karta, tai yra jauni žmonės gimę maždaug tarp 1995 ir 2012 metų. Šios kartos atstovai vis dažniau skundžiasi, kad darbo paieškos tampa varginančios ir demotyvuojančios.
Socialiniuose tinkluose jie dalijasi istorijomis apie nuolat gaunamus neigiamus atsakymus iš darbdavių ir jaučia, kad rinka jiems nėra palanki. Anksčiau darbo rinkoje buvo įprasta siūlyti jaunesniems specialistams vadinamąsias pradedančiųjų pozicijas, kurios leisdavo mokytis ir augti. Tačiau dabar, kai vis daugiau funkcijų perima dirbtinis intelektas, tokios pozicijos ima nykti.
Nors prognozuojama, kad šį dešimtmetį pasaulyje atsiras apie 170 milijonų naujų darbo vietų, kartu tikimasi, kad bus automatizuota ir milijonai dabartinių pozicijų. Tai ypatingai palies protinio darbo sritis, kuriose dažnai dirba būtent jaunimas, dar tik pradėję savo karjerą.
Kas laukia ateities darbo rinkos
Viename iš naujausių darbo rinkos tyrimų teigiama, kad net 40 procentų darbdavių planuoja mažinti darbuotojų skaičių ten, kur dirbtinis intelektas gali perimti žmogaus funkcijas. Nors dirbtinis intelektas (DI) ir informacinių technologijų srityje numatoma sukurti apie 11 milijonų naujų darbo vietų, tuo pačiu gali būti panaikinta net 9 milijonai kitų.
Tai reiškia, kad nors technologijų sektorius išliks pagrindine darbo rinkos varomąja jėga, jis taip pat bus atsakingas už daugybę struktūrinių pokyčių, kurie ne visada bus palankūs visiems darbuotojams. Dėl to jaunimui reikia ne tik žinių apie DI, bet ir lankstumo, gebėjimo prisitaikyti, mokytis ir ieškoti netradicinių karjeros kelių.
Z karta ieško kitų kelių į stabilumą
Įdomu tai, kad vis daugiau Z kartos atstovų nusprendžia rinktis profesijas, kurios nėra susijusios su aukštuoju mokslu ar technologijomis. Vieno neseniai atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustų jaunuolių svarsto apie karjerą statybų, elektros ar santechnikos srityse.
Šios profesijos ne tik siūlo gerą atlygį, bet ir garantuoja stabilumą, nes jų taip lengvai nepakeis dirbtinis intelektas.
Tai rodo, kad jauni žmonės yra pasiruošę ieškoti naujų kelių, prisitaikyti prie besikeičiančios tikrovės ir atrasti prasmingą darbą net ir technologijų kupiname pasaulyje. Nors DI ateitis dar neaiški, aišku viena, kad pasyvus laukimas nepadės. Iniciatyva, žingeidumas ir gebėjimas keistis yra pagrindiniai įrankiai, kuriais jaunimas turi naudotis kurdamas savo vietą rytojaus pasaulyje.
