Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Mokslininkai atskleidė vabzdžių paslaptį: sužinokite, kaip viena mažytė širšė parodė kelią į lėtesnį senėjimą
Mokslas

Mokslininkai atskleidė vabzdžių paslaptį: sužinokite, kaip viena mažytė širšė parodė kelią į lėtesnį senėjimą

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-08-04, 17:15
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Mokslininkai atrado įdomų reiškinį, susijusį su viena maža, blizgančia širše, vadinama „brangakmenine širše“. Paaiškėjo, kad šis vabzdys gali natūraliai sulėtinti savo biologinį senėjimą, o tai sužadino tyrėjų viltį, jog tokie procesai vieną dieną gali būti pritaikyti ir žmogaus organizmui.

Šios širšės vystymosi laikotarpiu turi gebėjimą sustabdyti savo augimą ir tarsi įsijungti į laukimo režimą. Vėliau, kai vystymasis atnaujinamas, jos gyvena ilgiau ir sensta lėčiau. Toks reiškinys leidžia manyti, kad senėjimas nėra neišvengiamai tiesinis procesas. Tyrimą atliko mokslininkai iš Lesterio universiteto. 

Jie parodė, kad šios mažosios širšės lervos, patekusios į tam tikras sąlygas, įskaitant šaltį ir tamsą, natūraliai sustabdo savo vystymąsi. Šis sustojimas vadinamas „diapauze“. Kai vystymasis vėl prasideda, suaugusios širšės gyvena apie trečdaliu ilgiau nei tos, kurios neturėjo šios pauzės. Dar svarbiau tai, kad šios širšės sensta lėčiau net ir molekuliniu lygmeniu. 

Tai reiškia, kad jų kūno viduje vykstantys biologiniai procesai sulėtėja. Jų vadinamasis epigenetinis laikrodis, kuris matuoja senėjimo tempą, pradeda tiksėti lėčiau. Senėjimas, tai ne vien išoriniai požymiai ar metų skaičius. Tai procesas, kurio metu mūsų DNR kinta dėl tam tikrų cheminių žymių kaupimosi. Šios žymės atsiranda natūraliai augant ir senstant. 

Jos veikia genų veiklą ir signalizuoja apie tai, kiek senas iš tiesų yra organizmas. Širšės, kurios patyrė diapauzę, šias žymes kaupė lėčiau nei kitos. Tokiu būdu jų kūnai senėjo lėčiau, net jei kalendoriškai jos buvo to paties amžiaus.

Viena iš priežasčių, kodėl tyrėjai pasirinko „brangakmenines širšes“, yra ta, kad jos turi DNR metilinimo sistemą, labai panašią į žmonių. Be to, jos gyvena trumpai, todėl jų senėjimo procesus galima stebėti greitai ir efektyviai. Tai reiškia, kad net ir mažas vabzdys gali suteikti svarbių žinių apie tai, kaip organizmai sensta ir ką būtų galima padaryti, kad šis procesas sulėtėtų. 

Kai šios širšės vystymosi metu sustoja, jų organizmas ne tik ilsisi, bet ir gauna naudos vėlesniame gyvenimo etape. Dar vienas svarbus atradimas buvo tas, kad šis senėjimo sulėtėjimas nėra atsitiktinis. Jis susijęs su konkrečiais biologiniais keliais, kurie taip pat yra žmogaus organizme. Vienas jų yra insulino ir maistinių medžiagų jutimo kelias. 

Šie patys procesai šiuo metu yra tyrinėjami kaip galimi taikiniai senėjimo sulėtinimui žmogaus organizme. Tai reiškia, kad tai, kas pastebėta širšėse, galbūt ateityje galėtų būti pritaikyta ir žmonėms.

Mokslininkai pažymi, kad nors daugelis gyvūnų gali trumpam sulėtinti savo gyvybinius procesus, pavyzdžiui, miegodami žiemą, tai dažniausiai neturi ilgalaikės įtakos jų senėjimo greičiui. Šis tyrimas yra pirmasis, parodantis, kad vystymosi metu sustabdytas augimas gali palikti ilgalaikį teigiamą pėdsaką organizmo senėjimo procese. Tai reiškia, kad tam tikri aplinkos veiksniai gali paveikti ne tik sveikatą, bet ir senėjimo greitį.

Pasak tyrimo vadovo profesoriaus Eamono Malono, šis atradimas atveria naujas duris moksliniams tyrimams. Jis sako, kad norint suprasti, kaip ir kodėl mes senstame, svarbu tyrinėti ir mažus organizmus, kurie yra paprastesni, bet vis tiek labai panašūs į žmones savo genetine sandara. „Brangakmeninė širšė“ dabar tampa svarbiu modeliu, kurį naudoja mokslininkai senėjimo tyrimuose visame pasaulyje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šis mažas vabzdys gali turėti didelius atsakymus. Jei viena mažytė širšė gali sulėtinti savo senėjimą, galbūt ir žmogus vieną dieną išmoks tai padaryti. Tyrimas rodo, kad mūsų biologinis laikrodis gali būti paveikiamas, jei tik žinome, kaip ir kada jį pristabdyti. Tai leidžia svajoti apie ateitį, kurioje senėjimas nebebus neišvengiama riba, o taps procesu, kurį galėsime suprasti ir galbūt net kontroliuoti.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Finansai

Kritiškai svarbus įspėjimas, kurio daugelis nepaiso: pasitraukimas iš II pakopos gali turėti ilgalaikių finansinių pasekmių

2026-03-28
Trumpas vėl nufotografuotas su mėlyne ant rankos. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Aštrėjanti retorika: Trumpas teigia, kad Iranas bijo tartis, tačiau ar tai atspindi tikrąją padėtį?

2026-03-28
man and woman holding hands
Lietuva

Kas dabar bus vadinama šeima: siūlymai dėl santuokos gali sukelti aštrias diskusijas visuomenėje

2026-03-28
Sodas ir daržas

Parafino aliejumi purškiami augalai: sodininkų patarimai, kada ir kaip tai daryti teisingai

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-28
Sveikata ir grožis

Plaukų slinkimo mažinimas: močiutės receptas ir praktiniai patarimai, kaip natūraliai sustiprinti plaukus

Irena Petrauskienė
2026-03-28
Mokslas

Pirmą kartą atkurtas Australopithecus „Little Foot“ veidas: atskleisti duomenys keičia požiūrį į evoliuciją

Karolis Vaickus
2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up