Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Vandenynų gelmėse slypinti paslaptis: mokslininkai aptiko nematomą barjerą tarp gyvybės formų
Mokslas

Vandenynų gelmėse slypinti paslaptis: mokslininkai aptiko nematomą barjerą tarp gyvybės formų

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-08-04, 06:30
Komentarų: 0
Dalintis
2 min. skaitymo

Giliai po Arkties vandenyno bangomis, šaltame ir tamsiame vandenyje, slypi nematoma riba, skirianti tuos, kurie turi kažką daugiau, nuo tų, kurie neturi. Šioje vadinamojoje vidurnakčio zonoje dreifuoja ypatinga medūza „Botrynema brucei ellinorae“. 

Teigiama, kad kai kurie jos atstovai turi savitą kupolo formą su išsikišimu viršuje, o kiti – glotnūs, be išsikišimo. Neseniai atliktas šių dviejų formų paplitimo tyrimas atskleidė netikėtą dėsningumą 47-osios platumos šiaurėje. 

Kaip aiškina jūrų biologas Javieras Montenegro iš Vakarų Australijos universiteto, abi formos randamos Arkties ir subarktiniuose regionuose, tačiau nė vienas be išsikišimo dar nebuvo aptiktas piečiau nei Šiaurės Atlanto srovės riba, nuo Niufaundlendo Grand Banks zonos iki šiaurės vakarų Europos.

Pasaulyje egzistuoja vadinamosios faunos ribos – nematomos linijos, kurios atskiria, kokios gyvūnų rūšys randamos skirtingose zonose. Pavyzdžiui, garsioji Voliso linija Indonezijoje ar Lydekkerio ir Weberio ribos tarp Azijos ir Australijos. 

Net jei fizinės kliūtys jau seniai išnykusios, šios ribos išlieka – dėl klimato, vandenyno srovių ar kitų veiksnių. Nustatyti tokias ribas, ypač jūros dugne, yra labai sudėtinga. Montenegro su komanda rinko medūzų pavyzdžius su tinklais ir nuotoliniu būdu valdomais aparatais, taip pat analizavo archyvinius duomenis bei nuotraukas. 

Jų genetinė analizė nustebino, nes abi formos priklauso tai pačiai genetinei linijai. Visgi, be išsikišimo esantys egzemplioriai aptinkami tik šiauriau 47-osios platumos, o turintys išsikišimą ir piečiau. Tai rodo, kad kažkas vandenyne, galbūt temperatūra ar srovės, veikia kaip pusiau pralaidus barjeras.

Montenegro teigia, kad šis skirtumas tarp formų, nepaisant genetinio artimumo, leidžia įtarti giliai vandenyne egzistuojant paslaptingą biogeografinį barjerą. Viena iš versijų yra ta, kad išsikišimas galbūt suteikia tam tikrą apsaugą nuo plėšrūnų, todėl tokios formos medūzos lengviau išgyvena pietinėse platumose.

Pasirodo, kad šiauriniai vandenys dominuoja be išsikišimo turinčiais egzemplioriais, o šis faktas tik dar kartą parodo, kiek mažai mes žinome apie vandenynų gelmes. Gali būti, kad panašių barjerų visame pasaulyje daugiau nei manome. 

Tai taip pat atskleidžia, kaip svarbu gilintis į medūzinių gyvūnų įvairovę, tarsi žvilgsnį į paslėptą pasaulį, kuris slepia dar daug neištirtų paslapčių.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Finansai

Kritiškai svarbus įspėjimas, kurio daugelis nepaiso: pasitraukimas iš II pakopos gali turėti ilgalaikių finansinių pasekmių

2026-03-28
Trumpas vėl nufotografuotas su mėlyne ant rankos. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Aštrėjanti retorika: Trumpas teigia, kad Iranas bijo tartis, tačiau ar tai atspindi tikrąją padėtį?

2026-03-28
man and woman holding hands
Lietuva

Kas dabar bus vadinama šeima: siūlymai dėl santuokos gali sukelti aštrias diskusijas visuomenėje

2026-03-28
Sodas ir daržas

Parafino aliejumi purškiami augalai: sodininkų patarimai, kada ir kaip tai daryti teisingai

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-28
Sveikata ir grožis

Plaukų slinkimo mažinimas: močiutės receptas ir praktiniai patarimai, kaip natūraliai sustiprinti plaukus

Irena Petrauskienė
2026-03-28
Mokslas

Pirmą kartą atkurtas Australopithecus „Little Foot“ veidas: atskleisti duomenys keičia požiūrį į evoliuciją

Karolis Vaickus
2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up