Mokslininkai pirmą kartą istorijoje užfiksavo vaizdo įrašą, kuriame matomas žemės drebėjimo metu vykstantis kreivas lūžio linijos slydimas. Šis atradimas padėjo patvirtinti seniai geologijoje keltas prielaidas, kurios iki šiol buvo pagrįstos tik uolienų paviršiuose randamais žymėjimais, bet niekada nebuvo tiesiogiai stebėtos.
Vaizdo įrašas, įkeltas į „YouTube“, buvo padarytas kovo 28 dieną per 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimą Mianmare. Jį užfiksavo saugumo kamera, įrengta netoli Sagaing lūžio linijos. Kamera buvo nutolusi apie 20 metrų nuo aktyvios lūžio vietos ir maždaug 120 kilometrų nuo žemės drebėjimo epicentro.
Vaizdo įraše aiškiai matoma, kaip vakarinė žemės pusė juda šiaurės kryptimi, o tai suteikia tiesioginį vaizdą apie tai, kaip elgiasi žemė per stiprų seisminį įvykį. Geofizikams Jesse’ui Kearse’ui ir Yoshihiro Kaneko šis įrašas tapo ypatingu atradimu. Jie atidžiai peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir pastebėjo, kad žemės judėjimas nevyksta tiesia linija, o seka žemyn išlenktą trajektoriją.
Tokios kreivės jau seniai buvo žinomos iš slickenline’ų, tai paviršinių griovelių, atsirandančių, kai uolienos slenka viena kitos atžvilgiu. Tačiau iki šiol niekas nebuvo tai užfiksavęs realiu laiku.
Judėjimas, kuris pakeis kompiuterinius modelius
Savo tyrime, paskelbtame moksliniame žurnale „The Seismic Record“, tyrėjai nurodo, kad ši medžiaga gali iš esmės pakeisti žemės drebėjimų modeliavimo metodus. Tai leidžia geriau suprasti, kaip iš tikrųjų plyšta žemės pluta ir kaip juda lūžio linijos.
Tyrėjai analizavo vaizdo įrašą kadrų tikslumu, naudodami pikselių koreliacijos metodą, kad tiksliai išmatuotų judėjimo greitį ir kryptį.
Analizė parodė, kad per maždaug 1,3 sekundės trukmės laikotarpį žemė pasislinko 2,5 metro, o didžiausias judėjimo greitis siekė apie 3,2 metro per sekundę. Tokia eiga atitinka impulsinio tipo slydimą, kurį jau anksčiau buvo įmanoma spėti remiantis seisminių bangų analizėmis, bet nebuvo tiesioginių vaizdinių įrodymų.
Laikino spaudimo poveikis slydimo kreivumui
Tyrimas taip pat parodė, kad slydimo kreivė yra susijusi su laikinaisiais įtempimais, kurie veikia lūžį, kai seisminė banga artėja prie paviršiaus. Šie spaudimai gali laikinai nukreipti judesį nuo įprastos trajektorijos, o vėliau jis grįžta į linijinę kryptį. Šis reiškinys paaiškina, kodėl kai kuriose vietose slydimo žymės kreivos, o kitose tiesios.
Remiantis tyrėjų išvadomis, slydimo krypties kreivumas taip pat priklauso nuo to, kuria kryptimi plinta plyšimas. Mianmaro atveju tai buvo šiaurės link judantis įvykis, todėl kreivė buvo žemyn išgaubta. Tai suteikia daugiau įrankių analizėje, kai norima nustatyti, kaip vyko istoriniai žemės drebėjimai, remiantis likusiais geologiniais ženklais.
Šis atradimas svarbus ne tik geologams, bet ir visiems, kurie tyrinėja žemės drebėjimų keliamas rizikas. Tiesioginis vaizdas, parodantis, kaip elgiasi lūžio linijos realiu laiku, padės geriau suprasti pavojingus procesus, vykstančius po mūsų kojomis.
Ateityje tokie duomenys gali padėti tobulinti prognozes ir geriau pasiruošti stipriems žemės drebėjimams. Tai žingsnis link gilesnio gamtos jėgų supratimo.
