Vartojimo paskolos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų euro zonos šalių. Lietuvos banko duomenimis, per penkis šių metų mėnesius naujų vartojimo paskolų išduota už 768,3 mln. eurų. Tai – dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (359 mln. eurų). Finansų ekspertai teigia, kad vartojimo paskolų bumą lemia pagerėję gyventojų lūkesčiai ir atpigusios paskolos, tuo pačiu primena apie būtinybę skolinantis atsakingai įvertinti finansines rizikas ir galimybes.
„Atsigavus po 2022 m. infliacijos sukelto kainų šoko ir tęsiantis sparčiam atlyginimų augimui, gyventojai labiau pasitiki finansinėmis galimybėmis bei drąsiau skolinasi savo gerbūviui. Sparčiai augantį vartojimą taip pat skatina ir palankesnės paskolų sąlygos“, – pastebi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Pasak jo, taip pat nereikia pamiršti ir skaitmenizacijos patogumų: dalį paskolų suteikimo procedūrų perkėlus į virtualią erdvę, šis procesas tapo paprastesnis, patogesnis ir dar labiau taupantis laiką.
„Visi šie veiksniai lemia, kad žmonės drąsiau ima vartojimo paskolas, įsigydami automobilius bei kitus didesnius pirkinius, dengdami medicininių paslaugų išlaidas ar remontuodami būstą“, – sako J. Ivaška.
Kiek atpigo vartojimo paskola?
Nepaisant itin spartaus skolinimosi apimčių augimo, paskolų rinka išlieka tvari.
„Nors naujų vartojimo paskolų išduodama gerokai daugiau nei pernai, jos grąžinamos tvarkingai, pradelstų paskolų santykis neauga. Tai – dar vienas indikatorius, kad finansinė Lietuvos gyventojų situacija yra gera. Augant pragyvenimo lygiui, žmonės ne tik patenkina kasdienius poreikius, bet ir gali sau leisti be neigiamų pasekmių prisiimti didesnius finansinius įsipareigojimus“, – sako J. Ivaška.
Bendras Lietuvos gyventojų vartojimo paskolų portfelis, Lietuvos banko duomenimis, gegužės mėnesio pabaigoje pasiekė 1,56 mlrd. eurų – 32 proc. daugiau nei prieš metus.
Per tą patį laikotarpį vidutinė vartojimo paskolų palūkanų norma sumažėjo nuo 9,6 proc. iki 8,43 proc. Atitinkamai traukėsi ir kredito gavėjų mokamos mėnesinės įmokos.
„Pavyzdžiui, jei 5 tūkst. eurų dydžio penkerių metų trukmės vartojimo paskola būtų buvusi paimta pernai gegužę su vidutinėmis 9,6 proc. palūkanomis, jos mėnesio įmoka būtų siekusi maždaug 107 eurus. Skolinantis šių metų gegužę už vidutines 8,43 proc. palūkanas, mėnesio įmoka jau būtų beveik 5 eurais mažesnė“, – skaičiuoja J. Ivaška.
Kitoms paskolos sąlygoms nesikeičiant, o paskolos sumai dvigubėjant iki 10 tūkst., atitinkamai du kartus išaugtų ir sutaupymo efektas.
„Žinoma, pagrindinė vartojimo paskolų palūkanų mažėjimo nauda yra ne keliais ar keliolika eurų sumažėjusi mėnesio įmoka. Pagrindinis privalumas – kad žmonės, pernelyg neapsunkindami savo biudžeto, gali sau leisti daugiau“, – pastebi „Urbo“ banko atstovas.
Ką reikia žinoti prieš skolinantis?
Visgi prieš skolinantis ekspertas pataria pirmiausiai įsivertinti, ar paskola išties reikalinga. Jei atsakymas teigiamas, svarbu žinoti, kad bendras mėnesio įmoka kartu su jau esamais finansiniais įsipareigojimais negali viršyti 40 proc. šeimos pajamų.
„Tą pamatyti padeda tvarkingai sudarytas šeimos biudžetas. Aiškus mėnesio pajamų, išlaidų ir turimų įsipareigojimų suskaičiavimas gelbsti ne tik imant paskolą, bet ir kasdieniame gyvenime, nes leidžia lengvai ir paprastai kontroliuoti finansinę situaciją ir planuoti ateitį“, – pataria J. Ivaška.
Pasak eksperto, prieš imant vartojimo paskolą, taip pat reikėtų skirti laiko įsivertinti skirtingus rinkoje esančius pasiūlymus: palyginti siūlomų palūkanų dydį, sutarties mokesčius, kitas sutarties sąlygas ar papildomas naudas.
„Tuo tarpu patį paskolos gavimo procesą labai palengvina iš anksto pasiruošti visi reikalingi dokumentai: asmens tapatybės, gaunamų pajamų įrodymo (pvz., darbo sutarties) kopijos bei turimų finansinių įsipareigojimų sąrašas. Nevenkite iš anksto pasiteirauti kredito institucijos, kokių konkrečiai dokumentų reikės – tai tikrai pagreitins procesą“, – pabrėžia J. Ivaška.
„Urbo“ taip pat primena, kad vartojimo paskolos gavėjas turi teisę be papildomų mokesčių atsisakyti kredito sutarties per 14 dienų nuo jos sudarymo. Tokia galimybė numatyta Vartojimo kredito įstatyme.
