Turistai, keliaujantys į Italiją ar Prancūziją per Šveicariją, gali greitu metu būti priversti permąstyti savo maršrutą, šalyje bręsta rimti pokyčiai dėl tranzitinio eismo reguliavimo.
Šveicarijos parlamente iškeltas siūlymas papildomai apmokestinti tuos keliautojus, kurie šalį kerta nesustodami, o tai yra, nesinaudoja jokiais vietiniais viešbučiais, paslaugomis ar objektais, o Šveicariją traktuoja tik kaip greitkelį tarp dviejų populiarių turistinių krypčių.
Pasiūlymą dėl naujo tranzito mokesčio pateikė penkios skirtingos Šveicarijos partijos, o viena iš ryškesnių iniciatyvos figūrų – Nacionalinės Tarybos narys Simonas Stadleris. Jis atstovauja Uri kantonui – tai vietovė, kuri dažnai tampa tarsi kamščių karalyste, kai dešimtys tūkstančių automobilių bando pasiekti Gotardo tunelį.
Būtent šis tunelis, jungiantis šiaurinius ir pietinius Šveicarijos regionus, tampa kritiniu tašku vasaros atostogų, švenčių ar savaitgalių metu. Kilometrinės eilės čia jau tapusios įprastu reiškiniu.
Pasak Stadlerio, gyventojai pavargo būti tik pasyvūs stebėtojai šios problemos, vietinė infrastruktūra perkraunama, o patys šveicarai tampa įkaitais.
„Norime, kad tie, kurie tik važiuoja per mūsų šalį ir neduoda jokios ekonominės naudos, bent prisidėtų prie infrastruktūros išlaikymo,“ – pažymėjo jis interviu Šveicarijos radijui.
Kaip veiktų nauja apmokestinimo tvarka?
Pagal siūlomą modelį, turistų automobilių numeriai būtų skenuojami prie sienų tiek įvažiuojant, tiek išvažiuojant. Jeigu sistemos nustatytų, kad kelionė per Šveicariją buvo tik tranzitinė, be nakvynės ar užsiregistravusio apsistojimo, tokiems vairuotojams būtų taikomas papildomas mokestis.
Teigiama, kad naujasis mokestis būtų dinaminis – didesnis piko metu, įskaitant ir švenčių dienas, savaitgalius, mažesnis – paprastomis darbo dienomis, kai keliai mažiau apkrauti.
Sistema būtų paremta tuo pačiu principu, kaip dabar jau veikianti Šveicarijos metinė vinjetė, tačiau papildomai orientuota į užsieniečius, kurie naudojasi šalies keliais intensyviausiu laiku, bet šalyje neužsibūna nė dienos.
Dėl ko tokia sistema kelią abejonių?
Siūlymas iš karto sulaukė reakcijos ne tik šalies viduje, bet ir iš kaimyninių valstybių. Kritikai teigia, kad toks mokestis diskriminuotų turistus iš Europos Sąjungos, ir galimai prieštarautų galiojančiai žemės transporto sutarčiai tarp Šveicarijos ir ES.
Pasak oponentų, tai ne tik apsunkintų keliones, bet ir pablogintų Šveicarijos kaip draugiškos tranzito šalies įvaizdį.
Simonas Stadleris tokias pastabas atmeta. Jo teigimu, diskriminuojami šiuo metu yra būtent vietiniai – jie negali pasiekti savo namų ar darbo vietų dėl milžiniško transporto srauto, kurį sukelia būtent tranzitiniai turistai.
„Tai net nėra klausimas apie pinigus. Tai klausimas apie gyvenimo kokybę ir eismo saugumą“, – pažymėjo jis.
Kelias iki sprendimo dar ilgas
Kad ši sistema taptų realybe, jos kūrėjams teks įveikti kelis barjerus. Pirmiausia, Federalinė Taryba turi oficialiai išsakyti savo poziciją. Jei ši būtų palanki, projektas keliautų toliau į parlamentą.
Neatmetama galimybė, kad dėl tarptautinių aspektų gali prireikti ir derybų su kaimyninėmis valstybėmis ar net Europos Komisija.
Kadangi Šveicarijos parlamentas vėl rinksis tik rudenį, greičiausiai realių sprendimų artimiausiais mėnesiais nebus. Tačiau pati diskusija jau prasidėjo, o tai ženklas, kad šalis rimtai svarsto, kaip suvaldyti tranzitinį chaosą, ypač vasaros sezono metu.
Vasaros atostogos – su papildomais mokesčiais?
Jeigu idėja virs įstatymu, tai reikš pokyčius visiems, kurie į Italiją ar Prancūziją važiuoja per Šveicariją, neplanuodami ten sustoti. Tiems, kurie vis dėlto pasiliks bent nakčiai ar užsiregistruos kaip turistai, mokestis būtų netaikomas.
Tokiu būdu skatinamas tikras turizmas, ne tik pravažiavimas, bet ir paslaugų naudojimas bei ekonominė nauda vietos bendruomenėms.
Šveicarija šiuo žingsniu siunčia aiškų signalą, kad „esame atviri svečiams, bet tik tiems, kurie nori čia būti, o ne tik pravažiuoti“.
