Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai aptiko itin svarbų radinį, galintį pakeisti požiūrį į skraidančių roplių, pterozaurų, evoliuciją. Arizonoje, Skamienėjusio miško nacionaliniame parke, rasti fosilijų fragmentai priklauso naujai rūšiai, pavadintai Eotephradactylus mcintireae. Tai šiuo metu seniausias kada nors Šiaurės Amerikoje aptiktas pterozauras.
Skaičiuojama, kad šis gyvūnas gyveno prieš maždaug 209 milijonus metų, triaso laikotarpiu, kai gyvybė Žemėje dar tik formavosi ir vystėsi į sudėtingesnes formas.
Pterozaurai buvo pirmieji stuburiniai gyvūnai, įvaldę aktyvaus skrydžio gebėjimą. Jie dominavo danguje net šimtus milijonų metų ir pasižymėjo itin didele įvairove, nuo mažų, žvirblių dydžio padarų iki milžiniškų sparnuočių, kurių sparnų ilgis prilygo nedideliam lėktuvui.
Aptiktas Eotephradactylus išsiskiria tuo, kad priklauso labai ankstyvam pterozaurų vystymosi etapui, o tai suteikia vertingų žinių apie jų kilmę ir prisitaikymo procesus.
Fosilijos, rastos Arizonoje, buvo netikėtas, bet labai svarbus atradimas. Ši teritorija šiandien yra sausa ir dykumėta, tačiau prieš milijonus metų čia plytėjo pakrantės lyguma, kurios vandenyse ir prie jų gyveno įvairūs gyvūnai. Be pterozaurų, šioje vietoje aptikta ir kitų senovinių būtybių likučių, įskaitant vėžlius, krokodilų protėvius, žuvis ir amfibijas. Tai leidžia manyti, kad aplinka buvo derlinga ir tinkama gyvybei klestėti.
Mokslininkai mano, kad Eotephradactylus mcintireae buvo nedidelis gyvūnas, galbūt panašaus dydžio kaip šiuolaikinė mewa ar net dar mažesnis. Jis greičiausiai maitinosi smulkiais vandens bestuburiais, gyvenusiais prie kranto ar sekliuose vandenyse.
Jo dantys rodo, kad šis pterozauras galėjo traiškyti kietus kiautus, todėl, tikėtina, rinkosi mitybai vėžiagyvius arba kitus smulkius šarvuotus gyvius. Šios mitybos ypatybės leidžia daryti prielaidą, kad Eotephradactylus buvo judrus, vikrus ir puikiai prisitaikęs gyventi pakrantės zonoje, kur maisto galėjo rasti pakankamai.
Ypač reikšminga tai, kad išliko ne tik žandikaulis su dantimis, bet ir kai kurie sparnų kaulai. Tai gana retas atvejis, nes pterozaurų kaulai buvo lengvi, ploni ir trapūs, idealiai pritaikyti skrydžiui, tačiau blogai išsilaikantys per milijonus metų. Tokie radiniai suteikia unikalią galimybę rekonstruoti ne tik gyvūno išvaizdą, bet ir jo gyvenimo būdą.
Mokslininkai teigia, kad šis pterozauras galėjo atlikti panašų vaidmenį savo ekosistemoje, kaip šiandien atlieka pakrančių paukščiai. Jis buvo nuolatinis senovinių vandenų pašalės gyventojas, medžiojęs priekrantės zonoje ir sklandęs žemai virš vandens paviršiaus. Be to, šis radinys suteikia galimybę giliau suprasti, kaip skrydžio gebėjimas išsivystė tarp stuburinių gyvūnų.
Tai dar kartą įrodo, kad Žemės geologiniai sluoksniai vis dar slepia paslapčių, kurios gali iš esmės papildyti mūsų žinias apie planetos praeitį. Eotephradactylus mcintireae tampa ne tik įdomiu paleontologiniu atradimu, bet ir nauju puslapiu evoliucijos istorijoje.
