Daugelis vairuotojų žino tą akimirką, kai važiuojant greičiau nei leidžiama netikėtai blykteli šviesa. Tai fotoradaras užfiksavo viršytą greitį. Neretai po to belieka laukti laiško su bauda. Vis dėlto ne kiekvienas blyksnis reiškia, kad netrukus teks mokėti piniginę nuobaudą. Yra atvejų, kai radaras padaro nuotrauką, bet bauda išvis neateina.
Fotoradarai veikia automatiškai, tačiau jų darbas apima daugiau nei tik greičio matavimą. Kartais įrenginys blyksi bandymų metu, kai vyksta techninė priežiūra, kalibravimas ar programinės įrangos testavimas. Tokių nuotraukų paskirtis yra tikrinimas, o ne vairuotojo baudimas.
Taip pat būna situacijų, kai užfiksuotas greitis vos nežymiai viršija leistiną ribą. Pavyzdžiui, važiuojama 51 kilometru per valandą ten, kur leidžiama 50. Tokie atvejai dažnai laikomi paklaidos ribose ir nevertinami kaip baustinas pažeidimas. Dažniausiai fotoradarų sistema toleruoja nedidelius viršijimus, tačiau dažniausiai nuotraukos daromos tada, kai greitis viršytas bent vienuolika kilometrų per valandą.
Kada fotoradaro nuotrauka nebus panaudota?
Net jei fotoradaras padarė nuotrauką, tai dar nereiškia, kad bus išsiųsta bauda. Priežastys gali būti įvairios. Jei nuotraukoje neįskaitomi valstybiniai numeriai, jeigu vaizdą iškraipė rūkas, lietus ar sniegas, arba jei pats radaras suveikė netiksliai, tokia nuotrauka atmetama.
Visas nuotraukas peržiūri ir vertina atsakinga tarnyba, kuri analizuoja, ar vaizdas pakankamai aiškus, o greičio matavimas tikslus. Tik patvirtinus, kad pažeidimas realus ir įrodymai kokybiški, imamasi tolesnių veiksmų.
Kaip veikia šiuolaikiniai fotoradarai?
Modernūs fotoradarai turi daugybę galimybių. Jie fiksuoja greitį tiek priekyje, tiek gale važiuojančių transporto priemonių, tad nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi važiuojate, numeris bus įskaitomas. Prietaisai gali veikti kelių šimtų metrų atstumu, o greitį matuoja naudodami radarų arba lazerinę (lidar) technologiją. Kai kurie modeliai vienu metu stebi kelias eismo juostas ir kelis automobilius.
Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos., o sankryžose sumontuoti įrenginiai stebi, ar automobiliai nevažiuoja degant raudonai šviesai. Artimiausiu metu planuojama įrengti dar daugiau tokių įrenginių.
Kuo išsiskiria atkarpinis, vidutinio greičio greičio matavimas?
Atkarpinio greičio matavimo principas skiriasi nuo įprastų fotoradarų. Čia greitis matuojamas ne vienoje vietoje, o apskaičiuojama vidutinė kelio atkarpos įveikimo trukmė. Įrenginys nufotografuoja automobilį įvažiavimo ir išvažiavimo taškuose. Jei vidutinė greičio reikšmė viršija leistiną ribą, skiriama bauda.
Tačiau ir čia galioja paklaida. Pagal dabartinę praktiką, nuobaudos taikomos tik tiems, kurie viršija greitį daugiau nei dešimčia kilometrų per valandą. Taip siekiama išvengti ginčų dėl nežymių pažeidimų.
Ką reiškia gautas laiškas iš kelių priežiūros tarnybos?
Jeigu pažeidimas patvirtintas, automobilio savininkas gauna laišką, kuriame yra trys formuliarai. Pirmasis leidžia sutikti su bauda. Tokiu atveju gaunamas oficialus dokumentas su nurodyta mokėjimo suma ir terminu. Antrasis skirtas tiems, kurie nesutinka su pažeidimo faktu. Trečiasis suteikia galimybę nurodyti kitą asmenį, kuris tuo metu vairavo automobilį.
Laiškas paprastai atsiunčiamas per dvi, keturias savaites nuo pažeidimo fiksavimo dienos, tačiau įstatymai leidžia tai padaryti per šešis mėnesius. Jei per tą laiką laiško nesulaukiama, tai nereiškia, kad byla nutraukiama. Ji gali būti perduota teismui, o galutinis senaties terminas yra dveji metai.
Nors daugelis vairuotojų bijo fotoradaro blyksnio, ne kiekvienas jų baigiasi bauda. Kai kuriais atvejais tai tik techninis signalas, o kartais, per mažas greičio viršijimas. Vis dėlto jei viršijote greitį žymiai, tikėtina, kad netrukus gausite oficialų laišką. Tuomet reikės pasirinkti ar mokėti, nesutikti arba nurodyti, kas iš tikrųjų vairavo. Kad ir kaip būtų, svarbiausia vairuoti atsakingai ir laikytis eismo taisyklių.
