Vokietijoje kilo neįprasta byla, kurioje elektromobilio vairuotojas iš Dortmundo nusprendė, kad greičio ribojimo ženklai jam neturėtų galioti.
Vokietijoje kilo neįprasta byla, kurioje elektromobilio vairuotojas iš Dortmundo nusprendė, kad greičio ribojimo ženklai jam neturėtų galioti.
Vairuotojas teigė, jog jo automobilis neskleidžia išmetamųjų dujų, todėl apribojimai, susiję su oro kokybės gerinimu, jo neturėtų riboti. Vis dėlto teismai pateikė aiškų atsakymą, kuriuo priminė, kad eismo taisyklės taikomos visiems vienodai.
Kodėl miestų gatvėse atsiranda 30 kilometrų per valandą greičio ribojimai?
Pastaraisiais metais Vokietijos miestuose įgyvendinama vis daugiau priemonių, skirtų oro taršos mažinimui. Viena iš tokių priemonių yra žemesnio greičio ribojimai. Dažnai 30 kilometrų per valandą greičio apribojimas įvedamas tose vietose, kur oro kokybė yra ypač prasta. Tikimasi, kad sumažėjus transporto priemonių greičiui mažės ir oro tarša.
Būtent dėl šios priežasties Dortmunde atsirado tokia zona. Elektromobilį vairavęs asmuo nusprendė, kad šis apribojimas jam netaikytinas, nes jo transporto priemonė neskleidžia išmetamųjų dujų. Vairuotojas nusprendė savo poziciją ginti teisme, teigdamas, kad tokie ribojimai turi būti taikomi tik tiems, kurie važiuoja taršiais automobiliais.
Teismų sprendimas buvo aiškus
Bylą nagrinėję tiek Dortmundas miesto teismas, tiek aukštesnės instancijos teismas Hame nepritarė vairuotojo nuomonei. Teisėjų vertinimu, kelio ženklas, kuris nurodo, kad greitis ribojamas siekiant užtikrinti švaresnį orą, neturi išimčių. Apribojimas taikomas visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų automobilio variklio tipo ar išmetamųjų dujų kiekio.
Svarbu suprasti, kad greičio apribojimai mieste neturi būti interpretuojami kaip pasirinktiniai. Jie veikia kaip bendra saugumo ir aplinkosaugos priemonė, todėl kiekvienas vairuotojas, nesvarbu ar vairuoja dyzelinį, benzininį ar elektrinį automobilį, turi jų laikytis.
Ar elektromobiliai tikrai nekenkia aplinkai?
Nors elektromobiliai dažnai pristatomi kaip švarus ir draugiškas aplinkai pasirinkimas, tai nereiškia, kad jie visiškai nekenkia aplinkai. Vienas iš dažnai pamirštamų aspektų yra padangų dilimas. Važiuojant dideliu greičiu padangos dėvisi greičiau, o nusidėvėjusios dalelės patenka į aplinką. Tokios mikrodalelės laikomos viena iš mikroplastiko šaltinių.
Be to, elektromobiliai yra gerokai sunkesni nei tradiciniai automobiliai, o jų elektriniai varikliai dažnai pasižymi stipriu sukimo momentu. Tai reiškia, kad padangos dėvisi dar greičiau, o tai sukelia papildomą taršą. Šiuo požiūriu greičio apribojimas padeda sumažinti ne tik avarijų riziką, bet ir aplinkos teršimą dalelėmis, kurios atsiranda nuo padangų.
Kitų šalių požiūris į elektromobilius
Įdomu tai, kad ne visos šalys taiko tas pačias taisykles elektromobiliams. Pavyzdžiui, Austrijoje tam tikruose kelių ruožuose yra įvestas papildomas greičio ribojimas, skirtas oro kokybės gerinimui. Šie ribojimai dažnai taikomi tik vidaus degimo variklius turintiems automobiliams, o elektromobiliai nuo jų atleidžiami. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais austriški elektromobiliai gali važiuoti greičiau nei jų taršesni kolegos.
Vokietijoje vis dėlto siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į visas transporto priemones. Teismų nuomone, eismo taisyklės turi būti aiškios ir vienodai taikomos visiems, kad nekiltų abejonių dėl jų interpretavimo.
Ši istorija rodo, kad net ir gerų ketinimų turintys vairuotojai kartais neteisingai supranta savo teises. Elektromobiliai gali būti mažiau taršūs už įprastus automobilius, tačiau tai nereiškia, kad jie neturi laikytis eismo taisyklių. Teismų sprendimas primena, kad viešasis eismas turi būti tvarkingas, aiškiai reglamentuotas ir vienodai privalomas visiems be išimties.
