Kartais užtenka kelių žingsnių į tankesnį miško plotą ir aplinka pasikeičia taip, kad staiga nebesuprantate, kur esate. Ir tai nutinka ne tik tiems, kurie į mišką užsuka retai. Net ir patyrę grybautojai, išvaikščioję šimtus kilometrų per įvairius miškus, kartais pasimeta ten, kur niekada anksčiau nesuklysdavo.
Gamtos sąlygos keičiasi, keliai užželia, o orientyrai gali tiesiog pradingti. Miškas turi savų taisyklių – ten viskas atrodo panašu, ypač jei einate nepažymėtais takais. Kartais pakanka pasukti vienu takeliu per toli, ir jau nebeaišku, kur šiaurė, o kur pietūs.
Prasideda blaškymasis, auganti įtampa ir noras kuo greičiau rasti bet kokią pažįstamą vietą. Bet jei grybaujama protingai ir išmaniai – tokių situacijų galima išvengti. Aptarkime ne tik tradicinius patarimus, bet ir šiuolaikiškus sprendimus, kurie leidžia išlikti saugiam ir grįžti į namus su grybų pintine, o ne su policijos paieškos grupe.
Kas dažniausiai lemia pasiklydimą?
Dažniausia klaida – per didelis pasitikėjimas savimi. Miškas yra kintantis, o atmintis, ypač po žiemos, apgaulinga. Net jei prieš savaitę buvote tame pačiame plote, tai nereiškia, kad viskas liko taip pat. Kita problema – pradėjus rinkti grybus, dėmesys sutelkiamas tik į tai, kas po kojomis. Aplinkos detalės tarsi išnyksta.
Dar viena klaida – telefonas kišenėje, bet be jokios pagalbinės programėlės. Daugelis žino, kad galima naudotis žemėlapiais, bet retai kas pasiruošia iš anksto, o mobilus ryšys ne visur veikia. Todėl svarbu planuoti ne tik kryptį, bet ir tai, kaip sekti savo judėjimą.
Kaip išvengti pasiklydimo?
Prieš išeinant į mišką, būtina pranešti artimiesiems, kur planuojate eiti. Tai neturi būti tikslus taškas, bet bent jau miško pavadinimas ar kelio kryptis. Idealu – jei galite nusiųsti tikslią vietą per žemėlapių programą.
Jei naudojate išmanųjį telefoną, įsidiekite programėlę, kuri leidžia sekti jūsų kelią net ir be interneto – pavyzdžiui, „OsmAnd“, „Locus Map“ ar „AllTrails“. Įjungę sekimą matysite, kur ėjote, ir galėsite grįžti tuo pačiu keliu.
Kai kurios programos net leidžia pažymėti tašką, nuo kurio pradėjote, o tai ypač naudinga, jei palikote stovintį automobilį miško pakraštyje. Ir dar – nepamirškite, kad kompasas (tiek skaitmeninis, tiek klasikinis) nėra pasenusi priemonė.
Jis gali padėti net tada, kai visos kitos technologijos sugenda. Nors orientuotis pagal saulę ar samanų kryptį skamba romantiškai, tačiau praktikoje tai ne visada veikia. Geriau turėti konkrečius įrankius nei pasitikėti intuicija.
Papildomos priemonės, kurios gali išgelbėti
Jei dažnai einate į mišką vienas, verta įsigyti GPS sekimo įrenginį – tokį, kuris siunčia jūsų buvimo vietą artimiesiems realiu laiku. Dar viena naudinga detalė – švilpukas. Jei pasiklystate ir ima temti, garsus signalas gali padėti jus surasti greičiau nei šauksmas.
Į kuprinę įsidėkite žibintuvėlį, vandens butelį, mažą energinį batonėlį ar sausainį. Niekas nesitiki, kad teks praleisti miške naktį, bet jei taip nutinka, net maža paruošta atsarga gali sumažinti stresą.
Ir svarbiausia – jei pajuntate, kad nebesuprantate, kur esate – sustokite. Neikite toliau chaotiškai. Verčiau palaukite, orientuokitės pagal žemėlapį, ar skambinkite pagalbos numeriu.
