Kartais atrodo, kad technologijos žengia greičiau nei mes spėjame priprasti prie jų. Vieną akimirką kalbame su ChatGPT, o kitą – žmogaus rankos nebereikalingos net ligoninėse. Ir tai ne metafora, o tikras faktas, kuris šiandien pribloškė visą pasaulį.
Kinija, jau seniai lenkianti kitus pagal dirbtinio intelekto pritaikymą, oficialiai pristatė pirmąją ligoninę, kurioje nebėra nė vieno gyvo gydytojo. Nei slaugytojo, nei registratorės – viską, nuo priėmimo iki gydymo, atlieka DI.
Tokia žinia iš pirmo žvilgsnio skamba tarsi iš mokslinės fantastikos filmo. Tačiau tai jau realybė ir ji veikia kiekvieną dieną, priimdama tūkstančius pacientų.
Ligonių laukia ne žmogus, o algoritmas
Kinijoje duris atvėrė pirmoji pasaulyje visiškai dirbtiniu intelektu valdoma ligoninė. Joje dirba 14 DI gydytojų ir 4 DI slaugytojai – visi be fizinio kūno, visi be biologinių impulsų. Pacientus priima tik įrenginiai. Ir jos, pasak kūrėjų, dirba ne tik greičiau, bet ir tiksliau nei žmonės.
Kiekviena sistema čia sukurta gebėjimui mokytis. Dirbtinio intelekto gydytojai kasdien apdoroja milžiniškus kiekius naujų medicininių straipsnių, klinikinių tyrimų rezultatų ir duomenų iš pacientų. Visi jų sprendimai grindžiami ne jausmais ar nuojauta, o tikslia analize ir algoritmais.
Įspūdingiausia tai, kad ši futuristinė įstaiga gali aptarnauti net iki 3 tūkst. pacientų per dieną. Ir visa tai be pertraukų, be streso, be nuovargio. Neįtikėtina? Bet veikia.
Kaip veikia ši ligoninė: nuo įėjimo iki diagnozės
Atvykęs pacientas pirmiausia prisijungia prie sistemos: pateikia savo simptomus, nuskenuoja sveikatos duomenis – temperatūrą, kraujospūdį, net kvėpavimo dažnį. Vėliau DI analizuoja šią informaciją, remiasi milžiniškomis duomenų bazėmis ir pateikia galimas diagnozes.
Jei reikia – skiria kraujo, šlapimo ar kitus laboratorinius tyrimus, kuriuos taip pat apdoroja automatinės sistemos. DI slaugytojai tuo metu stebi paciento savijautą, primena apie vaistus, koreguoja dozes ar siunčia perspėjimus į mobiliąją aplikaciją.
Jei situacija sudėtingesnė, sistema perduoda pacientą vyresniajam DI gydytojui, kuris apjungia duomenis ir priima sprendimą. Rezultatai pateikiami aiškia forma: tiek pacientui, tiek, jei norima, ir žmogaus gydytojui konsultacijai.
Ar žmonės dar reikalingi?
Bene dažniausias klausimas po tokios naujienos – kas tuomet laukia žmonių gydytojų? Ar mes patys norėtume eiti į ligoninę, kurioje nėra nė vieno žmogaus?
Kinijos mokslininkai atsako ramiai: ši ligoninė ne visų medicinos įstaigų ateitis, o alternatyva ir eksperimentas. Ji skirta ne sunkiems atvejams, o greitiems, kasdieniams poreikiams – peršalimui, lėtinių ligų kontrolei, testams ir skubiems patikrinimams. Ji veikia kaip filtras atlaisvindama žmonių medikų laiką rimtesnėms situacijoms.
Be to, DI sistemų tikslumas jau dabar kai kuriose srityse lenkia žmogų. Ypač diagnostikoje, nes jos neklysta dėl nuovargio, nesupainioja vaistų, nepamiršta simptomų. Tačiau jos negali pakeisti žmogiško ryšio ir, bent kol kas, emocinio kontakto.
Technologijos, kurios mokosi pačios
Šios ligoninės paslaptis yra gebėjimas nuolat mokytis. Kiekviena DI sistema turi prieigą prie atnaujinamų duomenų bazių, mokslinių žurnalų, pacientų bylų (žinoma, su anonimizavimu) ir kitų DI sprendimų. Jos gali keistis, tobulėti ir net save koreguoti.
Tai, žinoma, rimtas iššūkis saugumui. Todėl sistema turi įdiegtus griežtus filtrus, kontrolės mechanizmus ir atsarginius algoritmus, kurie neleidžia vienašališkai daryti eksperimentinių sprendimų be priežiūros. Kiekvienas DI veiksmas yra registruojamas, peržiūrimas ir gali būti audituojamas.
Vis dėlto klausimų lieka daug: kas atsako už klaidą? Ar pacientas gali nesutikti su dirbtinio intelekto nuomone? Ar robotas gali atmesti paciento skundą? Kol kas Kinijos projektas dar neturi visų atsakymų, bet tai, kas vyksta, jau yra istorinis šuolis.
Ar tai ateitis, kuri mūsų laukia?
Sunku paneigti, kad ši ligoninė žymi lūžį. Jei sistema pasiteisins, ją galbūt matysime ir kitose šalyse. Gal ne šimtu proc. automatizuotą, bet kaip pagalbinę priemonę. Panašiai kaip bankomatai nepakeitė kasininkų, bet pakeitė mūsų santykį su pinigais – taip ir DI ligoninės gali pakeisti mūsų santykį su sveikata.
Tačiau lieka klausimas: ar žmonės pasiruošę? Ar pasitikėsime algoritmais tiek, kiek pasitikime gydytojo žvilgsniu, balso tonu ar šiltu rankos paspaudimu? Kol kas Kinija atsakė, kad jie pasiruošę. O kaip bus pas mus?
