Vienas Šveicarijos vairuotojas netrukus gali būti įrašytas į istoriją kaip gavęs vieną didžiausių baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pranešama, kad jam buvo skirta apie 110 tūkst. eurų siekianti bauda už palyginti nedidelį nusižengimą.
Ši istorija, atskleista Aargau kantono apeliacinio teismo nutartyje, ne tik šokiruoja skaičiais, bet ir dar kartą atkreipia dėmesį į išskirtinę Šveicarijos baudų sistemą, kuri taiko griežtą principą – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau mokėsi.
Vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad greitkelyje nesilaikė saugaus atstumo. Įprastoje situacijoje toks pažeidimas būtų kainavęs kelis šimtus eurų arba įspėjimą, tačiau šįkart baudos dydį nulėmė asmens pajamos.
Paaiškėjo, kad „BMW M3“ savininkas per metus uždirba net 1,6 mln. Šveicarijos frankų, kas yra maždaug 1,65 mln. eurų. Taigi, net jei pažeidimas atrodo smulkus, Šveicarijos įstatymai leidžia baudos dydį susieti su pažeidėjo finansinėmis galimybėmis, kad bausmė visiems būtų „jaučiama“ vienodai.
Pirmosios instancijos sprendimu vyrui buvo paskirta 50 dienų arešto bauda, kurią galima išpirkti pinigais, po 1970 frankų už kiekvieną dieną. Tačiau vairuotojas pateikė apeliaciją, ir aukštesnės instancijos teismas jam skyrė bandomąjį laikotarpį – jei per dvejus metus daugiau nepažeis taisyklių, baudos mokėti nereikės.
Vis dėlto jis turės sumokėti apie 14 500 eurų už teismo išlaidas. Šis atvejis nėra atsitiktinis. 2010 metais prabangiu „Ferrari“ važiavęs šveicaras už greičio viršijimą buvo nubaustas net 290 tūkst. eurų bauda – tai viena didžiausių kelių eismo baudų pasaulyje.
Tai rodo, kad Šveicarijos teisinėje sistemoje įstatymas nėra taikomas „visiems vienodai“, bet stengiamasi užtikrinti realų poveikį, kad bausmė turėtų tikrą atgrasomąjį efektą nepriklausomai nuo pažeidėjo turto ar statuso.
Toks modelis, vadinamas „dienos baudos“ principu, kai kur taikomas ir kitose šalyse, tokiose kaip Suomija, Vokietija ar Švedija. Tik Šveicarija šią sistemą taiko ypač nuosekliai, ypač kai kalba eina apie eismo saugumą.
Nors daugeliui toks baudos dydis atrodo neįtikėtinas, Šveicarijos požiūris atskleidžia svarbų principą – baudų esmė nėra surinkti pinigus, o pakeisti elgesį. Jei žmogus turi daugiau galimybių, jo atsakomybė yra būti dar sąmoningesniam kelyje. Tai galioja tiek vietiniams, tiek užsienio piliečiams.
Be to, šis precedentas gali paskatinti diskusijas apie baudų diferencijavimą ir kitose valstybėse, ypač tose, kur dideles pajamas gaunantys pažeidėjai be vargo sumoka simbolines baudas ir nesusimąsto apie elgesio pasekmes.
Galbūt ateityje daugiau šalių seks Šveicarijos pavyzdžiu, kad užuot baudus visus vienodai, baudos būtų lygios pagal poveikį, o ne sumą. Tokiu būdu būtų išlaikyta pusiausvyra tarp teisingumo ir prevencijos.
