Beveik visose Europos Sąjungos šalyse galioja nacionaliniai teisės aktai, kurie reguliuoja grynųjų pinigų naudojimą didesnės vertės atsiskaitymams. Kai kuriose šalyse tokie mokėjimai privalo būti deklaruojami atitinkamoms institucijoms, o kitur jų atlikimas yra griežtai draudžiamas.
Tokie ribojimai įvesti siekiant suvaldyti rizikas, susijusias su terorizmo finansavimu, pinigų plovimu bei šešėline ekonomika. Pavyzdžiui, Prancūzijoje viršijus 1 000 eurų ribą jau taikomas grynųjų apribojimas, Belgijoje, Italijoje ir Portugalijoje ši riba siekia 3 000 eurų, o Lenkijoje leidžiama atsiskaityti grynaisiais net iki 15 000 eurų sumos.
Tuo tarpu visos ES mastu šiuo metu nėra nustatyta bendros viršutinės ribos, taikomos grynųjų pinigų mokėjimams. Reaguodama į augančius iššūkius, Europos Komisija pavedė tyrimų bendrovei „Ecorys“ atlikti analizę apie galimą ES lygmens iniciatyvą, kuri ribotų didesnės vertės atsiskaitymus grynaisiais pinigais.
Tyrimo metu vertinti skirtingai scenarijai
Tyrimo metu buvo vertinama kokią įtaką turėtų dviejų tipų priemonės – deklaravimo pareiga bei visiškas draudimas. Ieškant atsakymo buvo pritaikytos trys ribinės sumos, kurios siekė 10 tūkst., 5 tūkst. bei 1 tūkst. eurų.
Skelbiama, jog ši analizė buvo orientuota į keturias pagrindines sritis: terorizmo finansavimo stabdymą, pinigų plovimo prevenciją, mokesčių vengimo mažinimą bei vidaus rinkos konkurencinės aplinkos pusiausvyrą.
Tyrimas remiasi ES veiksmų planu, paskelbtu 2016 metais, kuriuo siekta stiprinti kovą su terorizmo finansavimu. Dokumente pažymėta, kad viena didžiausių problemų – skirtingų šalių taisyklės, kurios iškreipia visos ES teisinių priemonių efektyvumą.
Pavyzdžiui, nusikalstamos veiklos organizatoriai gali paprasčiausiai išnaudoti šių skirtumų pranašumus, perkelti veiklą iš šalies, kur galioja griežti ribojimai, į valstybę, kur kontrolė švelnesnė arba jos visai nėra.
Kita svarbi problema yra nelygios sąlygos verslui. Kai kurių šalių įmonės patenka į nepalankią padėtį vien dėl to, kad jų valstybėje galioja griežtesni grynųjų pinigų naudojimo apribojimai, kai tuo tarpu jų konkurentai kaimyninėse šalyse gali veikti laisviau.
Tyrimas atskleidžia dvejopus rezultatus
Atlikta analizė rodo, kad visiškas aukštos vertės grynųjų pinigų atsiskaitymų ribojimas greičiausiai neturėtų ženklaus poveikio kovai su terorizmo finansavimu. Tačiau tokios priemonės galėtų pasitarnauti siekiant mažinti pinigų plovimą ir nelegalių lėšų judėjimą tarp šalių.
Nepaisant to, išvados nurodo, jog norint įvesti universalią ES taisyklę, reikia atlikti išsamesnį poveikio vertinimą, tik taip galima išvengti neigiamo poveikio sąžiningiems verslams ir kartu padidinti sisteminį saugumą.
Todėl daroma išvada, kad grynųjų pinigų ribojimas gali būti viena iš priemonių siekiant skaidresnės ekonomikos, tačiau jos taikymas turi būti apgalvotas, proporcingas ir atsižvelgiantis į konkrečias nacionalines aplinkybes bei rinkų skirtumus. Kol kas ES ieško balanso tarp griežtesnės kontrolės ir sveikos verslo aplinkos užtikrinimo.
Grynųjų pinigų ribojimai Lietuvoje
Priminsime, jog Lietuvoje nuo 2022 metų lapkričio pirmosios įsigaliojo atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas, nustatytas specialiame įstatyme. Šio įstatymo esmė yra apriboti galimybes atsiskaityti didelėmis sumomis grynaisiais tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Tai buvo padaryta siekiant stiprinti piniginių operacijų skaidrumą, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei užtikrinti efektyvesnę mokesčių kontrolę. Pagal šią tvarką, visi mokėjimai grynaisiais pinigais, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų pavienės įmokos, ar daliniai mokėjimai, neturi viršyti 5 tūkst. eurų sumos.
Jei atsiskaitoma kita valiuta – taikoma lygiavertė suma eurais pagal oficialų kursą. Verta pabrėžti, kad šiuo atveju vertinama visa sandorio suma, o ne kiekvienas atskiras mokėjimas. Tai reiškia, jog net jei mokama dalimis – bendras mokėjimų kiekis vis tiek neturi peržengti nustatytos ribos. Draudžiama dirbtinai skaidyti sandorius vien tam, kad būtų apeiti šie ribojimai.
