Nors vis daugiau šalių skatina skaitmeninius atsiskaitymus, vis dažniau kyla klausimas – ar galima visiškai atsisakyti grynųjų pinigų? Visuomenėje kyla diskusijos dėl skaitmeninės atskirties, saugumo, privatumo bei pasirengimo ekstremalioms situacijoms.
Technologijų pažanga keičia mūsų kasdienybę, tačiau tam tikromis aplinkybėmis būtent grynieji išlieka patikimiausia atsiskaitymo forma, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kaimo vietovių gyventojų ar tiesiog tų, kurie nenori būti stebimi kiekviename pirkimo žingsnyje.
Norvegijoje šis klausimas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir vyriausybės dėmesio. Nuo šių metų gegužės 1-osios šalyje įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią prekybininkai, atsisakantys priimti grynuosius, gali būti baudžiami milijoninėmis sumomis.
Nors technologijos sparčiai tobulėja, Norvegija siunčia aiškią žinią, kad grynieji pinigai – tai ne praeitis, o būtina saugumo garantija.
Naujos baudos – iki 25 milijonų kronų
Nuo gegužės 1 dienos Norvegijoje įsigaliojo taisyklės, numatančios baudas prekybos vietoms, kurios atsisako priimti grynuosius pinigus. Už tokį pažeidimą grės net iki 25 milijonų Norvegijos kronų baudos (apie 2,2 mln. eurų) arba iki 4 proc. įmonės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma mažesnė.
Šias sankcijas numatė naujasis finansinių susitarimų įstatymas, priimtas dar 2023 metų spalį. Dabar taisyklės tapo realybe ir jos įpareigoja visas parduotuves ir prekybos taškus nediskriminuoti klientų, kurie atsiskaito grynaisiais.
„Atsiskaitymo grynaisiais galimybė užtikrina saugumą tiems, kurie neturi arba nesijaučia patogiai naudodamiesi skaitmeniniais mokėjimo būdais. Tai taip pat svarbi visuomenės pasirengimo dalis“, – teigė vaikų ir šeimos reikalų ministrė Lene Vågslid.
Kontrolė – Vartotojų tarnybos rankose
Norvegijos vartotojų tarnyba atsakinga už naujų taisyklių įgyvendinimo stebėseną. Jie parengė aiškias gaires verslui, kada ir kaip būtina priimti atsiskaitymus grynaisiais. Vyriausybės teigimu, tokia kontrolė padės išvengti nelygybės ir išlaikyti pasitikėjimą visoje atsiskaitymo sistemoje.
Taisyklės galios visoms parduotuvėms, nepriklausomai nuo dydžio. Net ir mažos kavinės ar turgavietės negalės klientui atsakyti „tik kortelėmis“.
Išmoktos pamokos iš elektros tiekimo krizių
Norvegijos Centro partija buvo viena pagrindinių šio įstatymo šalininkių. Buvusi teisingumo ministrė Emilie Enger Mehl, dirbusi valdžioje įstatymo priėmimo metu, teigia, kad grynieji yra būtina pasiruošimo ekstremalioms situacijoms dalis.
„Strigtis, kuri įvyko Pietų Europoje dėl elektros tiekimo trikdžių, tai aiškiai parodė – be elektros tapo neįmanoma atsiskaityti nei kortele, nei mobiliuoju telefonu. Būtent todėl ėmiausi iniciatyvos grynųjų apsaugai dar būdama ministre“, – pabrėžė ji.
Ne visi moka ar nori naudotis skaitmeninėmis priemonėmis
Anot E. E. Mehl, teisė naudotis grynaisiais pinigais yra ir socialinio teisingumo klausimas. „Yra daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie sunkiai naudojasi skaitmeninėmis sistemomis arba jomis tiesiog nepasitiki. Jiems būtina turėti galimybę atsiskaityti taip, kaip jiems patogu“, – sakė ji.
Tai aktualu ir žmonėms, gyvenantiems atokesnėse vietovėse, kur interneto ryšys nėra pakankamai stabilus, ar tiems, kurie siekia apsaugoti savo privatumą nuo per didelio duomenų rinkimo.
Pavyzdys visai Europai?
Norvegijos pavyzdys gali įkvėpti ir kitas šalis pergalvoti savo požiūrį į grynųjų pinigų svarbą. Skatinant skaitmeninę pažangą, būtina nepamiršti ir tų visuomenės narių, kuriems tradiciniai sprendimai išlieka patikimiausi.
O krizių metu, nuo elektros tiekimo sutrikimų iki technologinių gedimų, būtent grynieji gali tapti išsigelbėjimu. Dabartinis Norvegijos sprendimas siunčia aiškią žinią: skaitmeninis progresas turi eiti kartu su žmogaus teisėmis ir saugumu. Ir net skaitmeniniame amžiuje vietos gryniesiems pinigams vis dar yra.
