Šiandien būti veganu arba bent jau beveik vegetaru jau seniai nebėra nieko išskirtinio. Tai jau ne mitybos keistenybė, o dažnai net prestižas, susijęs su sąmoningumu, rūpesčiu aplinka, sveikata. Daržovės, augaliniai pienai, tofu, humusas, avinžirniai – visa tai ne tik kasdienybė, bet ir socialinis pasirinkimas.
Tačiau tarp šito augalinio fono vis garsiau girdisi kita nuomonė, kad galbūt dalis žmonių renkasi neteisingai. Gydytojai, dietologai, sporto specialistai ir net kai kurie buvę vegetarai pradeda kalbėti vis drąsiau: mėsa, tinkamai pasirinkta ir vartojama saikingai, gali būti sveikesnis pasirinkimas.
Ne tik dėl baltymų ar geležies, bet dėl to, kaip žmogaus kūnas iš tikrųjų pasisavina maistines medžiagas. Ir ne, tai nereiškia, kad brokolis blogis, bet kai kalbame apie visą organizmą – kartais žalias sprendimas tampa ne toks jau šviesus. Tai tema, kuri kelia nepatogumų. Bet kartais tiesos būna ir ten, kur labiausiai norisi ginčytis.
Gyvūninės kilmės baltymai geriau pasisavinami
Nors augaliniai baltymai šiandien reklamuojami kone kaip stebuklas, dauguma jų neturi visų būtinų aminorūgščių. Tai reiškia, kad žmogus turi kombinuoti maistą labai tiksliai, kad gautų tai, ko reikia raumenims, imuninei sistemai, bendrai ląstelių veiklai.
Tuo tarpu mėsa, tai natūralus pilnas paketas. Baltymai iš mėsos pasisavinami lengviau, greičiau, jų biologinė vertė aukštesnė. Ypač svarbu tai žmonėms, kurie serga, sveiksta po traumų ar sportuoja intensyviai.
Vegetarinė mityba dažnai reikalauja labai gero žinių bagažo, kad būtų subalansuota, bet ne visi tą žino, o dar mažiau, sugeba nuosekliai taikyti kasdienybėje.
Geležis iš mėsos – efektyvesnė
Geležies trūkumas yra viena dažniausių problemų tarp vegetarų, ypač moterų. Augaluose esanti geležis, taip vadinama ne hemo geležis, įsisavinama žymiai prasčiau nei ta, kuri yra mėsoje. Kartu trūksta vitamino B12, kurio vegetariškoje mityboje praktiškai nėra.
Pasekmės? Lėtinis nuovargis, koncentracijos sutrikimai, silpnas imunitetas, o ilguoju laikotarpiu net ir neurologiniai pokyčiai. Neretai žmonės metų metus jaučia kažką negero, bet nesusieja to su mityba. Kol galų gale įvertinę kraujo tyrimus išgirsta rekomendaciją grįžti bent prie žuvies ar kiaušinių.
Hormonų pusiausvyra: riebalai reikalingi
Daugelis žmonių, atsisakę mėsos, kartu riboja ir riebalus, o ypač moterys. Rezultatas vienareikšmis hormonų disbalansas. Gyvūniniai riebalai, nepaisant visų stereotipų, dalyvauja hormonų gamyboje, palaiko lytinę funkciją, odos, plaukų sveikatą.
Kai šito trūksta – organizmas ima rodyti signalus. Menstruacijų ciklo svyravimai, nuotaikos pokyčiai, sumažėjęs lytinis potraukis, net sausėjanti oda ir tai ne visada amžiaus klausimas. Kartais tai tiesiog maistinių medžiagų stygius.
Daug kas priklauso ne nuo to, ką valgai, o kaip tai ruoši
Dažnai vegetarizmas painiojamas su sveika mityba. Tačiau šiais laikais vegetaras gali maitintis pusfabrikačiais, keptais sūriais, saldžiais batonėliais be glitimo, bet su 30 gramų cukraus. Ir visa tai be mėsos, bet ar sveikiau?
Tuo tarpu žmogus, kuris valgo mėsą, bet renkasi ją be pridėtinių priedų, kepa ant vandens ar garų, renkasi vietinius ūkininkus – neretai maitina savo kūną kur kas švariau. Sveikata nėra vien etiketė „veg“ – tai ir produktų kokybė, ir ruoša, ir supratimas, ką tavo kūnas iš tikrųjų gauna.
Psichologinis aspektas: sotumas ir emocinė savijauta
Nepasotinamas alkio jausmas, emocinis labilumas, tai ne tik gyvenimo tempas. Kai kuriems žmonėms augalinė mityba tiesiog nesuteikia to sotumo, kurio reikia. Nepaisant didelių porcijų, organizmas vis tiek signalizuoja apie trūkumą.
Mėsa, net ir nedideliais kiekiais, gali grąžinti fizinį stabilumą. Žmogus tampa ramesnis, energingesnis, ilgiau išlaiko dėmesį. Tai dažnai įvardijama kaip subjektyvus pojūtis, bet jis visai realus. Ir kartais pasireiškia jau po kelių dienų.
