Vagystės iš parduotuvių – ne pavieniai nusikaltimai, o įsitvirtinęs, organizuotas ir paplitęs reiškinys. Pavogtos prekės atsiduria šešėlinėje rinkoje – dėl to nuostolių patiria ne tik verslas, bet ir valstybė: mažėja biudžeto pajamos, o teisėsaugos pareigūnai priversti skirti daug laiko pasikartojantiems iškvietimams ir protokolų pildymui. Prekybos sektoriaus ir teisės ekspertai ragina rasti sprendimus, kaip sustiprinti atsakomybę bei prevenciją.
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ Apsaugos departamento vadovo Rolando Masalsko, vagysčių skaičius per pastaruosius metus išaugo dvigubai – nuo 8,5 tūkst. atvejų 2021 m. iki daugiau nei 17 tūkst. 2024-aisiais. Augimo tempai lėtėja, tačiau pati problema gilėja.
„Didžiausias iššūkis – sisteminės vagystės. Nusikaltimus dažniausiai vykdo jau ne kartą teisti asmenys, kurie, net sulaikyti, toliau tęsia veiklą. Esame susidūrę su atvejais, kai tas pats asmuo per trumpą laiką įvykdo dešimtis vagysčių skirtingose tinklo parduotuvėse,“ – sako R. Masalskas.
Nepaisant modernių apsaugos sistemų, analitinių įrankių bei dirbtinio intelekto sprendimų, realią grėsmę kelia tai, kad verslas negali pilnai išnaudoti technologijų dėl duomenų apsaugos teisinių ribojimų, o teisėsaugai trūksta instrumentų, leidžiančių veiksmingai identifikuoti ir izoliuoti sisteminius nusikaltėlius.
Šešėlinė pavogtų prekių rinka – organizuota ir gyvybinga
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ apsaugos vadovo Gintaro Aleknos, didžioji dalis vagysčių nėra atsitiktinės – tai sąmoninga veikla, skirta perpardavimui.
„Pavogtos prekės patenka į šešėlinę rinką – kosmetika, alkoholis, kava, sūriai, jūros gėrybės, skalbimo priemonės. Tokias prekes lengva realizuoti – turguose, kioskuose, net restoranuose ar per pažįstamus. Pirkėjai dažnai žino, kad prekė vogta, bet dėl žemesnės kainos sąmoningai dalyvauja nusikalstamoje grandinėje“, – teigia G. Alekna.
Anot jo, tokia veikla daro tiesioginę žalą ne tik prekybininkams, bet ir valstybės biudžetui – nesumokami mokesčiai, iškreipta konkurencija, o šešėlio toleravimas palaiko nusikalstamos veiklos grandinę.
Baudžiamoji atsakomybė – būtina, bet nepakankama
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) teisininkas Arkadij Freidenzon pabrėžia – problema ne bausmės griežtume, bet jos neišvengiamume. Nors Aukščiausiasis Teismas 2023 m. aiškiai įtvirtino, kad net ir smulkios, bet tęstinės vagystės turi būti traktuojamos kaip nusikaltimas, o ne administracinis nusižengimas, realybėje teisėsaugos praktika vis dar fragmentiška.
„Kai kurie komisariatai nagrinėja vagysčių atvejus tik savo teritorijoje, taip nesuvokdami veikų sistemiškumo. Dėl to sisteminiai vagys išvengia baudžiamosios atsakomybės. Be to, prekybininkai neturi teisinių instrumentų neįleisti žinomų vagių – teismų praktikoje parduotuvės laikomos viešomis vietomis“, – aiškina A. Freidenzon.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija siūlo keisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir įvesti papildomą poveikio priemonę – draudimą tam tikrą laiką lankytis konkretaus prekybos tinklo parduotuvėse tiems, kurie jose sistemingai vagia. Tai galėtų tapti efektyvia prevencine priemone.
Asociacija: vagystės – tai ne prekybos, o visuomenės problema
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė pabrėžia, kad sisteminės vagystės iš prekybos vietų jau seniai peržengė vien tik prekybos sektoriaus ribas.
„Tai, su kuo susiduriame, – ne smulkūs incidentai, o tęstinė veikla, turinti organizuotumo požymių, veikianti šešėlinėje ekonomikoje ir kenkianti visiems: valstybei, vartotojui, verslui. Tikrai džiugu, kad per pastaruosius metus pasikeitė požiūris – vagystės iš parduotuvių nebelaikomos mažareikšmiais nusižengimais, suformuota gera teismų praktika. Vis tik didėjantis tokių vagysčių skaičius rodo, kad kažkurioje grandyje – prevencijoje ar įgyvendinime – turime silpnų vietų. Turime tas vietas identifikuoti ir jas pašalinti – ir čia sveikintume visas priemones: nuo galimybės neįleisti šių asmenų į parduotuves iki procesų peržiūros“, – sako R. Vainienė.
Šiandien vyksta diskusija apie veiksmingas prevencines priemones, skirtas mažinti vagystes parduotuvėse ir stabdyti šešėlinę pavogtų prekių rinką. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nuomone, siūlomos priemonės turi realius precedentus ir yra įrodytos kaip veiksmingos. Svarbu, kad bet kokie nauji ar papildomi sprendimai, ypač siekiant labiau koordinuoti tyrėjų darbą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp teisėsaugos institucijų, stipriai padidins saugumą parduotuvėse ir leis veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu.
