Įsivaizduokite, kad galite tiesiog užmigti, be jokių vaistų, be sunkių terapijų, ir pabusti be to slogaus jausmo, kurį kelia tam tikri prisiminimai. Ne ištrynus juos visiškai, o tiesiog sumažinus jų emocinį svorį.
Tokia galimybė jau skamba ne kaip fantastika, o kaip moksliškai pagrįsta ateities kryptis. Naujausias tarptautinis tyrimas rodo, kad smegenys, itin jautri sistema, kurioje prisiminimai gali būti ne tik įtvirtinami, bet ir perrašomi.
Ir svarbiausia, kad tai įmanoma pasiekti natūraliai, tiesiog miego metu. Tiesa, tai dar tik pradžia, tačiau pirmieji rezultatai – daugiau nei įkvepiantys.
Žurnale „PNAS“ publikuoto mokslinio eksperimento metu dalyvavo 37 žmonės. Tyrimo pradžioje jiems buvo rodomi stipriai neigiami vaizdai, tokie kaip pavojingi gyvūnai ar sužaloti žmonės, ir prašoma susieti šiuos vaizdus su atsitiktiniais, dirbtiniais žodžiais. Tai buvo daroma tam, kad smegenyse įsitvirtintų ryšys tarp konkretaus žodžio ir nemalonaus prisiminimo.
Po pirmosios nakties miego, kai smegenys natūraliai įtvirtina naujus prisiminimus, daliai šių žodžių buvo priskirti pozityvūs vaizdiniai – pavyzdžiui, peizažai ar besijuokiantys vaikai. Antrąją naktį miegant, per ne greitų akių judesių (NREM) fazę eksperimento dalyviams buvo grojami tie patys žodžiai, siekiant aktyvuoti atmintį ir ją modifikuoti.
Ką parodė smegenų aktyvumas?
Smegenų veikla buvo stebima naudojant elektroencefalografiją (EEG). Tyrėjai pastebėjo, kad kai buvo grojami teigiamus vaizdus lydintys žodžiai, smegenų aktyvumas, susijęs su emocijų apdorojimu, žymiai išaugo. Kitaip tariant, pozityvus turinys sugebėjo „užtemdyti“ neigiamą.
Kai eksperimento dalyvių buvo prašyta papasakoti, ką jie prisimena, paaiškėjo, kad teigiami vaizdiniai dažniau buvo atsimeni dažniau nei buvusieji neigiami. Šie naujai įtvirtinti prisiminimai taip pat buvo vertinami gerokai pozityviau.
Tai reiškia, kad ne tik prisiminimų turinys keitėsi, bet ir emocinė jų prasmė. Tyrimo autoriai pažymi, kad toks metodas galėtų turėti reikšmingos įtakos gydant įvairias psichikos sveikatos problemas – potrauminio streso sutrikimą (PTSS), depresiją, nerimą.
Žinoma, kol kas tai atlikta tik griežtai kontroliuojamoje laboratorijoje, tačiau pirmieji rezultatai leidžia tikėtis, kad tokio tipo „miego terapija“ galėtų tapti neinvazine, saugia ir efektyvia pagalbos priemone.
Svarbu suprasti, kad tyrime naudoti neigiami vaizdai negali būti prilyginami tikrai traumuojantiems įvykiams, kuriuos žmonės yra išgyvenę. Tikrovėje prisiminimai yra kur kas gilesni, o jų emocinis krūvis stipresnis.
Bet jei pavyko paveikti net ir iš dalies neigiamą turinį, tai gali reikšti, jog su tinkamais metodais ateityje įmanoma pasiekti dar daugiau.
Švelnus būdas keisti prisiminimų struktūrą
Prisiminimai mūsų smegenyse nėra amžini ir nuolat formuojasi, keičiasi, yra jautrūs emocijoms ir aplinkybėms. Šis tyrimas patvirtina – miegas nėra tik poilsis. Tai aktyvus smegenų darbo metas, kai galima ne tik įtvirtinti tai, kas svarbu, bet ir perrašyti tai, kas skaudina.
Galbūt ateityje užteks tiesiog tinkamo garso takelio prieš miegą, kad pasikeistų tai, kas ilgą laiką nešė įtampą. Kol kas tai atrodo kaip subtili mokslo pažanga, bet ji jau duoda vaisių – o tai leidžia tikėtis, kad gydymas taps ne tik veiksmingas, bet ir švelnus.
