Pirmadienį minėjome Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Ši data tapo simboline, kai prieš 80 metų buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla. Daugelis pasaulio šalių skaudų žydų tautos genocido palikimą jau dešimtmečius naudoja kaip pamoką, edukuojant dabarties kartas apie ideologinio šovinizmo pavojus bei žalą žmonijai.
Deja, Rusija, nors ir yra pripažinusi nacių sugalvotą ir įgyvendintą Holokausto faktą, šovinistinės politikos kaimynų atžvilgiu neatsisakė. Paskutiniais dešimtmečiais ir ypač pastaraisiais metais galime stebėti vis stiprėjantį Kremliaus režimo imperinę ambiciją regione, kuri buvo vainikuota genocido požymių turinčia ir vis dar tebesitęsiančia agresija prieš ukrainiečių tautą.
Kremliui palanki žiniasklaida metai iš metų visuomenei jautrias Holokausto ir antisemitizmo temas instrumentiškai išnaudoja kurdama mitą apie „rusofobijos“ fenomeną mūsų regione. „Jei sausio 27-ąją pasaulio žiniasklaida prisimena apie žydų tautos aukas Antrojo pasaulinio karo metais, tai rusiškoje medijoje tai tėra dar viena proga pasauliui pristatyti savo alternatyvią realybę, kur rusai perima neva visų skriaudžiamos aukos vaidmenį“, – teigia dezinformacijos analizės centro Debunk.org vyr. analitikas Algirdas Kazlauskas.
Anot jo, alternatyvi Maskvos realybė remiasi apversta istorinių faktų logika. „Kaip žinia, antroje karo pusėje naciai kariavo su SSRS ir paraleliai organizavo žydų Holokaustą. Tuo tarpu Kremliui palanki medija daro loginį apvertimą ir skelbia, kad visi, kurie kariavo prieš SSRS, buvo naciai. Tokiu būdu naciams yra priskiriami Vidurio ir Rytų Europos nacionaliniai pasipriešinimai, kovoję prieš sovietinį Kremliaus imperializmą. Beje, niekas nepasikeitė ir šiandien – naciais vadinami tie, kurie nenori gyventi pagal Maskvos diktatą“, – dėsto A. Kazlauskas.
Dezinformacijos analizės centras Debunk.org atliko tyrimą ir išanalizavo per 2024 m. Kremliui palankios internetinėje žiniasklaidoje publikuotus 208 turinio vienetus antisemitizmo tematika, kuriuose buvo paminėta Lietuva. Tai yra beveik penktadaliu daugiau nei 2023-iaisiais (173 publikacijos).
Dažniausiai rusiškoje žiniasklaidoje kartotas dezinformacijos naratyvas – Lietuvoje, kaip ir jos kaimynėse, kyla nauja nacizmo, antisemitizmo ir „rusofobijos“ banga. Lygiai prieš metus „RIA Novosti“ publikavo Žmogaus teisių tarybos (prie Rusijos Federacijos prezidento) nario Aleksandro Brodo mintis, kuriomis Baltijos šalys kaltinamos šovinizmu. „Deja, Holokausto pamokos menkai suprantamos. […] Paminklų sovietų kariams-išlaisvintojams griovimas Europos šalyse ir jų kapų išniekinimas taip pat yra šiuolaikinis neofašizmas. Karinga rusofobija ir mūsų tėvynainių diskriminacija nedraugiškose šalyse yra tos pačios neišmoktos Holokausto pamokos, primenančios, kad rudasis maras gyvas ir vėl liejamas nekaltas kraujas“, – buvo cituojamas jis.
Debunk.org tyrime pažymima, jog Holokausto kortą rusų propagandistai naudoja populiarinti alternatyvų realybei istorijos pasakojimą, kuriame Lietuva neva savo noru įstojo į SSRS, o ginklu priešinosi tik nacių kolaborantai žydšaudžiai.
Sausio 11 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos puslapis publikavo ministerijos atstovės Marijos Zacharovos kalbą, kurios atskiros dalys buvo perpublikuotos įvairiuose interneto puslapiuose. Kalbos tekste Lietuvos okupacijos terminas yra dedamas į kabutes taip leidžiant suprasti, jog okupacijos nebuvo: „Taigi nesutikimas su dabartiniu oficialiu Lietuvos vertinimu, kad šalies buvimo SSRS laikotarpis yra „okupacija“, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnį užtraukia baudžiamąjį persekiojimą už „sovietinės okupacijos neigimą“, už kurį gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.“ Tuo tarpu rugsėjo 11-osios „Argumenti i Fakty“ svetainės straipsnyje okupacijos faktas neigiamas dar atviriau: „[…] visų šalių istorikai nustatė, kad sovietų karinių bazių dislokavimas Baltijos šalyse 1939 m. ir vėlesnis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaip sąjunginių respublikų įjungimas į SSRS vyko pagal to meto tarptautinės teisės normas.“
Minėtoje M. Zacharovos kalboje Lietuva yra kaltinama žmonių persekiojimu, kurie skelbia, jog Lietuvos partizanai (dar vadinami miško broliais) yra atsakingi už Lietuvoje vykdytą žydų Holokaustą ir vietinių civilių žudynes. Taip pat minima 2019 metais Lietuvos laimėta byla Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš KGB karininką Stanislovą Drelingą, dalyvavusį suimant Adolfą Ramanauską-Vanagą, kuris neva buvo „gaujos, aplaistytos tūkstančių žmonių krauju, vadu“.
A. Ramanausko-Vanago vardas šmėžavo ir kitose publikacijose. Štai „Tsargrad TV“ vasario 6-osios tekste cituoja tą pačią M. Zacharovą, kuri reagavo į naujai Lietuvoje darbą pradėjusios JAV ambasadorės Karos McDonald komentarą, kad prisidėjusieji prie žydų tautos naikinimo Lietuvoje neturėtų būti šlovinami paminklais: „Ar artimiausiu metu Amerikos valdžios institucijos imsis kokių nors veiksmų, pavyzdžiui, dėl 2019 m. gegužės 4 d. Lemonte, Ilinojaus valstijoje, atidengto paminklo lietuvių kolaborantų lyderiui Adolfui Ramanauskui-Vanagui? Tuo metu prieš jo pastatymą protestavo Rusijos ambasada JAV, Simono Wiesenthalio žydų žmogaus teisių centras ir Pasaulio žydų kongresas (gaila, kad Izraelio ambasada tylėjo) “, – savo Telegram paskyroje rašė M. Zacharova.
Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, „Izvestia išplatino tekstą, kuriame A. Ramanauskas-Vanagas siejamas su masinėmis civilių žudynėmis: „A. Tapino „žygdarbių“ galima paminėti vieną ryškiausių – 2018 m. jis pradėjo persekiojimo kampaniją prieš Klaipėdos miesto tarybos opozicijos narį Viačeslavą Titovą. V. Titovo „kaltė“ pasirodė baisi – miesto tarybos posėdyje jis balsavo prieš tai, kad gatvėje atsirastų atminimo lenta pokario „miško brolių“ vado Adolfo Ramanausko-Vanago garbei. Titovas citavo sovietų teismo dokumentus, iš kurių matyti, kad šis „nacionalinis partizanas“ davė įsakymus masinėms civilių žudynėms, už kurias buvo nuteistas mirties bausme.“
„Kaltindama Holokausto vykdymu vieną iš Lietuvos rezistencijos SSRS okupacijai simbolių – Adolfą Ramanauską-Vanagą, Maskva siekia diskredituoti visą Lietuvos laisvės kovą. Taip stiprinamas alternatyvios realybės pasakojimas, kur Lietuva neva savo noru įstojo į SSRS, o vėliau buvo išvaduota nuo nacių. Kremliaus represinis aparatas ilgą laiką nesugebėjo pagauti Vanago ir jo nepalaužiama kova įkvėpė priešintis okupantams ištisas Lietuvos žmonių kartas. Todėl iki pat šiandien Rusijos valdžia bet kuria proga siekia mesti ant jo šešėlį“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Debunk.org tyrime pastebima, jog kaltinimai Lietuvai antisemitizmu ir nacizmo šlovinimu neatitiktinai sutampa su svarbiomis sukaktimis. 2024-aisiais neigiamą įvaizdį apie Lietuvą formuojančios žinutės sutapo su Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena, Kovo 11-ąja, birželio viduriu (kai minimos Gedulo ir Vilties, Lietuvos okupacijos ir Birželio 23-iosios sukilimo metinės) bei rugsėjo 23-ąja, Lietuvos žydų genocido diena. „Kaskart tikslingą melą, tikslingomis progomis kartodama rusiška medija savo auditorijai siekia įkalti imperialistines ambicijas kurstančią alternatyvią realybę, kur neva visi Rusijos kaimynai yra įžūlūs nacistai, todėl reikia ruoštis, kaip propagandistai mėgsta sakyti, „pakartoti žygį į Berlyną“, – teigia Debunk.org vyr. analitikas.
