Kai dalis dabar skaitančių nė nebuvo gimę – 1995 m. – loterijų organizatorė „Olifėja“ kartu su partneriais iš Amerikos pradėjo tuo metu Lietuvoje technologiškai pranašiausius sėkmės žaidimus „Jėga“ ir „Kenoloto“.
Dabar, po trisdešimties nepertraukiamo kamuoliukų riedėjimo metų, šie žaidimai-grandai ir vėl keliami į pažangiausią lygį. Nuo 2025 m. sausio 21 d. „Jėgos“ ir „Kenoloto“ laimingi skaičiai rieda naudojant nebe mechaninę mašiną, o kompiuterinę programą.
Užsienyje – jokia naujiena
Ištikimiausi „Jėgos“ ir „Kenoloto“ žaidimų dalyviai savo akimis matė, kaip per tris dešimtmečius evoliucionavo šių loterijų mašinos.
„Jas rinkdamiesi visada ieškodavome to, kas yra moderniausia rinkoje. Dabar moderniausia ir įvairiais aspektais tobuliausia „mašina“ yra atsitiktinių skaičių generatorius“, – sako „Loto.lt“ loterijų sistemų skyriaus vadovas Tomas Norušis.
Atsitiktinių skaičių generatorius tai kompiuterinė programa, kuri iš numatytos aibės atsitiktiniu būdu atrenka skaičius. „Kenoloto“ ir „Jėgos“ žaidimams pradedamas naudoti atsitiktinių skaičių generatorius yra sertifikuotas Ispanijos laboratorijoje „BMM Spain Testlabs S.L.U.“. O Lietuvos Lošimų priežiūros tarnybos patvirtintas kaip lygiavertė priemonė vykdyti loterijos tiražą.
„Bene visos loterijas organizuojančios šalys dalį žaidimų vykdo pasitelkdamos atsitiktinių skaičių generatorių. Pasaulyje tai nėra naujiena – kai kur skaitmeniniai tiražai vyksta jau kelis dešimtmečius. Ilgai stebėjome kolegų gerąsias praktikas ir galiausia išsikėlėme tikslą šioje srityje pasistiebti patys“, – aiškina T. Norušis.
Mažiau resursų ir klaidų galimybių
Nors kamuoliukų ridenimo mašinos ir atsitiktinių skaičių generatoriaus esmė ta pati – paspaudus mygtuką sužinomi laimingi skaičiai – skiriasi jų naudojimo efektyvumas.
„Jėga“ ir „Kenoloto“ yra kasdieniai žaidimai – taigi per įprastinius metus įvyksta 365 „Jėgos“ ir 1095 „Kenoloto“ tiražai. Naudojant mechanines mašinas toks kiekis yra nemenkas krūvis, nes, siekiant užtikrinti sklandų ir skaidrų skaičių atrinkimą, kiekviename žaidime privalėdavo dalyvauti visas būrys darbuotojų – nuo technikos specialistų iki vaizdo operatorių“, – aiškina „Loto.lt“ tiražinių loterijų kategorijos vadovė Jurgita Petraitienė.
Tuo tarpu kompiuterinė programa, pasak J. Petraitienės, procesą stipriai supaprastina.
„Atsitiktinių skaičių generatorius nereikalauja kasdienės priežiūros, remonto, fiziškai neužima vietos. Jis tinkamai veikia ir be žmogaus įsikišimo – nereikia jo kaskart tikrinti, į jį sudėti, o vėliau išimti kamuoliukų. Jis pats sugeneruoja įrašą, tad skaičių atrinkimo proceso nereikia keliais rakursais filmuoti. Galiausia, naudojant kompiuterinę programą, žmogiškosios klaidos tikimybė sumažinama iki minimumo, o mechaninio gedimo galimybė apskritai pašalinama.“
Žaidėjų įpročių nekeičia
Taigi „Jėgos“ ir „Kenoloto“ tiražų skaitmenizavimas yra didelis žingsnis į priekį loterijų organizatoriams. Tačiau žaidėjų įpročiams, kaip teigia J. Petraitienė, šis pokytis įtakos neturės.
„Prieš atnaujinimą turėjome susitikimą su keletu ilgamečių žaidėjų ir jo metu išsiaiškinome pagrindinius žmonėms kylančius klausimus. Taigi dar kartą patikiname, kad laikai, iki kada galima nusipirkti bilietų, nesikeičia. Laimingi skaičiai taip pat bus skelbiami įprastu metu –11.55 val., 17.55 val. ir 22.30 val. per „Delfi TV“, portale „Delfi“ ir svetainėje loto.lt. Kad žiūrovams stebėti kamuoliukų atrinkimo procesą būtų įdomiau, kartu su partneriais Italijoje „Fattore Digital Studio“ parengėme vizualinį sprendimą – animuotą grafiką. Na, o vakarinėse loterijų laidose su žiūrovais toliau sveikinsis ir ilgametės vedėjos – Laima Kybartienė bei Jurgita Drabatienė“, – detalizuoja „Loto.lt“ tiražinių loterijų kategorijos vadovė.
Tiesa, kartu su tiražo skaitmenizavimu „Kenoloto“ žaidėjams pristatytos ir atnaujintos žaidimo galimybės. Nuo sausio 21 d. šios loterijos pagrindinis prizas išaugo daugiau nei dvigubai – iki 500 000 Eur. Taip pat atsinaujino bilietų kainų pasirinkimas.
